Apie ligą
Tai Flaviviridae šeimos Flavivirus giminei priklausančio viruso sukeltas meningoencefalomielitas, kitaip tariant, nervų sistemos uždegimas. Šį virusą perneša Ixodes ricinus erkės. Kasmet erkiniu encefalitu suserga 10 000 – 13 000 žmonių, iš jų 1000 – 2000 Baltijos šalyse. Tik 30% užsikrėtusiųjų perserga simptomine forma, 3% Lietuvos gyventojų yra persirgę besimptomine forma. Vaikai iki 16m. sudaro 6-20% sergančiųjų visų sergančių EE. Užsikrečiama per erkių įkandimą (65,8%), per nevirintą ar nepasterizuotą karvių, ožkų pieną ar pieno produktus.
Trumpai apie simptomus
Erkinio encefalito simptomai išryškėja praėjus 1-2 sav. po užsikrėtimo (kuo anksčiau – tuo liga sunkesnė). Pirmiausias vienintelis simptomas – karščiavimas, trunkantis 2-5 dienas, po to žmogus apie savaitę nieko nejaučia, bet po savaitės atsiranda įvairių simptomų, trunkančių apie 10-21 dieną. Erkinio encefalito metu gali būti pažeidžiami: a) smegenų dangalai – meningitas. Pasireiškia galvos skausmas, pykinimas ir vėmimas, karščiavimas, „sukaustyta“ nugara, meninginė poza – atlošta galva ir sulenktos kojos. b) galvos smegenys – encefalitas. Būdinga įvairi simptomatika, priklausomai nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos. Paprastai pasireiškia kalbos, mąstymo, dėmesio, pusiausvyros sutrikimai, drebulys, rečiau - klausos, regos, judesių, kvėpavimo sutrikimai, gali atsirasti psichikos/sąmonės sutrikimai ir kt. c) nugaros smegenys – mielitas. Pasitaiko rankų, kojų silpnumas, jutimo sutrikimai, šlapinimosi/tuštinimosi sutrikimai.
Diagnostika
a) Epidemiologinė anamnezė (erkės įkandimas, buvimas miške, nepasterizuoto pieno gėrimas). b) Klinikiniai simptomai, kraujo būdingi pokyčiai. c) Pagrindinis EE nustatymo metodas – juosmeninės punkcijos metu paimto nugaros smegenų skysčio paėmimas ir viruso IgM klasės antikūnų nustatymas jame (žmogaus organizmo pagaminti antikūnai prieš virusą). IgM nustatomi ir kraujyje.
Gydymas
Specifinio gydymo nėra. Priešvirusiniai vaistai neefektyvūs.
Ligų paieškos žymos:
erkinis
encefalitas
