Gripas, sukeltas kitų nustatytų gripo virusų

Tai yra labai užkrečiama virusinė pažeidžianti kvėpavimo sistemą infekcija, kuriai būdinga staigi pradžia, karščiavimas, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas.  

Gripui būdinga dramatiška ir staigi pradžia. Nuo užsikrėtimo praėjus 24-72 valandoms, ligonis pradeda skųstis galvos, nugaros ir raumenų skausmu, šalčio krėtimu. Būdingas sausas kosulys, karščiavimas daugiau kaip 380 C, gali užgulti nosį, skaudėti gerklę, prasidėti sloga, išnykti apetitas. Be viršutinių kvėpavimo takų simptomų, gali vyrauti žarnyno simptomai – pilvo skausmas, viduriavimas ir vėmimas, labiau būdingi 3-5 metų vaikams. Daugelis gripo simptomų praeina per savaitę, tik sausas kosulys ir nuovargis išsilaiko dar vieną ar dvi savaites. Dažniausios komplikacijos per gripo epidemijas yra antrinės bakterinės infekcijos ir lėtinių ligų paūmėjimai.  

Remiamasi būdingais klinikiniais simptomais ir epidemiologiniais duomenimis (nemažas pacientų su tokiais pat požymiais skaičius). Patvirtintas gripo atvejis turi atitikti bent vieną šių laboratorinių gripo diagnozės kriterijų: nustatoma gripo antigeno arba specifinė gripo viruso genetinė medžiaga - ribonukleininė rūgštis, išskiriamas gripo virusas, nustatomas specifinių kraujo serumo antikūnių (imuniteto apsauginių veiksnių) gripo A ir B virusams atsakas.  

Specifiniam antivirusiniam gydymui naudojami nukleozidų analogai, proteino M2 inhibitoriai: rimantadinas ir amantadinas, taip pat neuraminidazės inhibitoriai: zanamiviras ir oseltamiviras. Rekomenduojamas lovos režimas, pakankamas skysčių vartojimas, karščiavimo kontrolei reguliarios paracetamolio dozės. Antibiotikai skiriami tik pasireiškus antrinei bakterinei infekcijai. Tinka askorbo rūgštis, rutinoskorbinas, antihistamininiai preparatai, gleives skystinantys vaistai. Antibiotikai vartojami tik pasireiškus antrinei bakterinei infekcijai. Skiriama ir sudėtinių vaistų nuo peršalimo.  Skiriami nespecifinio poveikio prieš kvėpavimo takų virusus preparatai, pvz., Agovirax, stabdantys viruso dauginimąsi ir plitimą, trumpinantys ligos trukmę ir palengvinantys peršalimo simptomus.  Veiksmingiausia gripo ir jo pasekmių kontrolės priemonė yra kasmetis pagyvenusių žmonių ir kitų rizikos grupių bei su jais bendraujančių asmenų skiepijimas. Vakcinos gaminamos kiekvienam gripo sezonui atsižvelgiant į prognostinę gripo viruso antigeninę sudėtį. Geriausias laikas skiepytis - spalio ir lapkričio mėnesiai. Pasiskiepijus imunitetas susidaro po 2 savaičių ir išsilaiko iki 6-12 mėnesių. Bet dėl gripo viruso nuolatinio kintamumo būtina skiepytis kasmet. Lietuvoje vartojamos vakcinos yra gerai toleruojamos ir saugios. Antivirusinė profilaktika vaistais rekomenduojama po kontakto su ligoniu ar gripo protrūki ometu nevakcinuotiems asmenims ir tiems, kuriems vakcinacija neefektyvi ar kontraindikuotina. Papildoma profilaktinė priemonė –apsauginiai preparatai nuo kvėpavimo takų infekcijas sukeliančių virusų, pvz., Agovirax.