Gripas A ir B: simptomai, skirtumai, prevencija ir gydymas (2025 m. aktualijos)

Gripas – tai ūmi kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia A ir B tipo gripo virusai. Šie virusai kasmet lemia sezonines gripo epidemijas, dažniausiai šaltuoju metų laiku. Nors A ir B tipai sukelia panašią ligą, jie turi kelis svarbius skirtumus. Šiame straipsnyje apžvelgsime gripo A ir B simptomus, aptarsime skirtumus tarp jų, naujausias prevencijos tendencijas ir gydymo metodus, įskaitant šiuolaikinius antivirusinius vaistus, imunostimuliatorius bei vakcinų patobulinimus. Taip pat pateiksime patarimus, kaip atskirti gripą nuo kitų virusinių ligų (ypač COVID-19 ir RSV), ir 2025 m. gripo sezono rekomendacijas.

Iliustracija: Gripo viruso dalelės elektroniniame mikrografe (dirbtinai nuspalvintos). Gripo A ir B virusai sukelia kasmetines žmonių infekcijas; A tipas gali sukelti pandemijas, B tipas – tik sezonines epidemijas​

Gripo simptomai (A ir B tipai)

Gripo A ir B simptomai paprastai yra labai panašūs, nes abi viruso rūšys puola kvėpavimo takus. Liga prasideda staiga ir smarkiai. Dažniausi gripo požymiai:

• Aukšta temperatūra (dažnai >38°C) ir šaltkrėtis;
• Sausas kosulys ir gerklės skausmas;
• Galvos, raumenų ir viso kūno skausmai;
• Didelis nuovargis, silpnumas bei bendras negalavimas;
• Sloga, nosies užgulimas (dažniau pasitaiko, bet nebūtinai visada).

Kiti galimi simptomai – akių skausmas, prakaitavimas. Vaikams gripas neretai sukelia ir virškinimo sutrikimus: pykinimą, vėmimą, viduriavimą​. Suaugusieji vėmimą ar viduriavimą patiria rečiau, tačiau tai taip pat gali pasitaikyti sergant gripu (ypač B tipo)​. Svarbu atsiminti, kad ne visi gripu sergantys žmonės karščiuoja – tačiau jei karščiuojama, dažniausiai temperatūra būna aukšta, o kūno skausmai ir silpnumas – stiprūs​.

Sunkios ligos eigos požymiai: jeigu atsiranda dusulys, labai stiprūs krūtinės ar raumenų skausmai, sąmonės sutrikimai ar užsitęsęs aukštas karščiavimas, tai gali signalizuoti apie gripo komplikacijas (pvz., plaučių uždegimą). Tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos.

Pagrindiniai skirtumai tarp A ir B tipo gripo

Nors simptomatika panaši, A tipo gripas ir B tipo gripas skiriasi keliais aspektais:

• Infekcijos mastas: A tipo gripo virusas sukelia daugiau atvejų ir sunkesnę ligą nei B tipas. Statistikos duomenimis, A tipas sudarė ~96 % visų gripo atvejų 2024 m. pabaigoje​. B tipo gripo atvejai sudaro mažesnę dalį ir paprastai būna kiek švelnesni.
• Sezoniškumas: Gripo A virusas dažniau plinta sezono pradžioje (rudenį, žiemą) ir neretai dominuoja iki žiemos vidurio, o B virusas dažniau pasireiškia sezono pabaigoje (žiemai baigiantis ar ankstyvą pavasarį)​. Tai nėra griežta taisyklė, bet toks užkrečiamumas-susirgimas pastebimas daugelyje sezonų.
• Kintamumas ir pandemijos: A tipo virusas cirkuliuoja tiek tarp žmonių, tiek tarp gyvūnų (užkrečia ir paukščius, kiaules, kt.). Dėl to A virusas gali genetiškai keistis (mutuoti) greičiau. Jam būdingas reiškinys antigenų kaita (angl. antigenic shift), kai gyvūnų gripo virusas peršoka žmonėms ir sukelia naują, žmonių imuniteto neatpažįstamą atmainą​. Tokios didelės mutacijos gali sukelti pandemijas – pasaulinius protrūkius (pvz., 2009 m. H1N1 „kiaulių gripo“ pandemija)​. B tipo virusas užkrečia tik žmones ir nėra linkęs taip staigiai mutuoti – jam antigenų kaita nebūdinga​. Todėl B tipas pandemijų nesukelia, o tik sezoninius protrūkius.
• Potipiai ir atmainos: A tipo virusai skirstomi į potipius (pvz., A(H1N1), A(H3N2)) pagal du paviršiaus baltymus – hemagliutininą (H) ir neuraminidazę (N). B tipo virusai potipiais neskirstomi – jie turi dvi pagrindines linijas (antigenines atmainas) – B/Victoria ir B/Yamagata. Nuo ~2020 m. B/Yamagata linijos virusai praktiškai nebeaptinkami, tad pastaraisiais sezonais realiai cirkuliuoja tik B/Victoria linija​.
• Poveikis vaikams: Pastebėta, kad A gripas vaikams dažniau sukelia ausų infekcijas, o B gripas vaikams dažniau pasireiškia traukuliukais (febrilinėmis traukulėmis) bei vėmimu ar viduriavimu​. Vis dėlto, abiejų tipų gripas pavojingas kūdikiams ir mažiems vaikams – jiems gali greičiau vystytis komplikacijos.
• Mutacijų greitis: Antigeninis dreifas (nedideli viruso mutaciniai pokyčiai) vyksta tiek A, tiek B virusuose kasmet, tačiau B virusai dreifuoja lėčiau​. Dėl lėtesnių pokyčių B tipo atmainos kinta mažiau, tuo tarpu A tipo atmainos dažnai keičiasi sparčiau, todėl kasmet gali sukelti naujas infekcijų bangas, nepaisant persirgtos ligos ar buvusios vakcinacijos.

Bendrų bruožų: Nepaisant skirtumų, abu gripo tipai plinta vienodai (oro-lašeliniu būdu), sukelia panašius simptomus ir abu yra pavojingi rizikos grupėms (kūdikiams, pagyvenusiems, lėtinėmis ligomis sergantiems)​. Taip pat gydymo principai abiem atvejais yra tie patys – tie patys antivirusiniai vaistai veikia ir A, ir B gripą.

Pastaba: Persirgus A tipo gripu, imunitetas neapsaugo nuo užsikrėtimo B tipo gripu (ir atvirkščiai). Vieno sezono metu žmogus gali sirgti dviem gripais – pirma, pavyzdžiui, A, vėliau ir B tipu​. Todėl labai svarbu saugotis viso sezono metu, net jei jau sirgote gripu.

Kaip atskirti gripą nuo COVID-19 ir RSV?

Gripo simptomai gali būti labai panašūs į kitų virusinių kvėpavimo takų infekcijų, ypač COVID-19 (koronaviruso) ir RSV (respiracinio sincitinio viruso) sukeltus simptomus​. COVID-19, gripas ir RSV visi gali sukelti karščiavimą, kosulį, bendrą silpnumą, slogą. Dėl šio simptomų sutapimo dažnai sunku vien iš požymių nuspręsti, kuriuo virusu žmogus užsikrėtęs​. Vis dėlto, yra keletas užuominų, kurios gali padėti atskirti šias ligas:

• Simptomų pradžia: Gripas paprastai pradeda reikštis labai staiga – žmogus gali per kelias valandas pasijusti sunkiai sergantis, su aukštu karščiu ir kaulų laužymu. COVID-19 neretai vystosi palaipsniui – simptomai gali atsirasti lėčiau, per kelias dienas​. RSV infekcija dažnai prasideda nuo lengvesnių peršalimo simptomų (slogos, čiaudulio) ir gali pablogėti per 2–4 dienas.
• Unikalūs simptomai: Uoslės ir skonio praradimas būdingesnis COVID-19 infekcijai – ypač ankstesnių šio viruso atmainų atveju (nors naujesnėms atmainoms tai rečiau pasitaiko)​. Gripas tokių simptomų paprastai nesukelia. Švokštimas, apsunkintas kvėpavimas labiau būdingas RSV, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams – RSV sukelia smulkiųjų bronchų uždegimą (bronchiolitą), todėl mažieji pacientai gali sunkiai kvėpuoti, girdėti švokštimą. Gripo ar COVID-19 metu švokštimas pasireiškia rečiau, nebent išsivysto plaučių uždegimas.
• Kosulys ir sloga: Kosulys pasitaiko visų trijų ligų atveju, bet sergant gripu jis dažniausiai sausas ir lydimas aukštos temperatūros, COVID-19 kosulys taip pat sausas, o RSV dažnai sukelia gausią slogą, gleivių kaupimąsi, ypač vaikams.
• Karščiavimas: Gripas beveik visada sukelia aukštą temperatūrą staigiai, COVID-19 gali pasireikšti ir su nedidele temperatūra ar visai be karščiavimo, o RSV mažiems vaikams gali sukelti karščiavimą, bet vyresniems vaikams ir suaugusiems dažnai praeina be didelio karščiavimo.
• Simptomų trukmė: Gripas paprastai trunka ~5–7 dienas (stipriausi simptomai pirmas 3–4 dienas), COVID-19 simptomai gali tęstis ilgiau (1–2 savaites ar daugiau), o RSV – apie savaitę, tačiau kosulys mažiems vaikams gali užsitęsti ir tenka ilgiau stebėti kvėpavimą​.

Visgi šie požymiai nėra absoliutūs – klinikiniai simptomai persidengia, ir nemažai pacientų be specialaus tyrimo neįmanoma tiksliai pasakyti, kuo jie serga​. Patikimiausias būdas atskirti – atlikti diagnostinį testą. Šiais laikais yra prieinami greitieji testai gripo virusui nustatyti, PGR testai, kurie gali vienu metu nustatyti, ar pacientas serga gripu, COVID-19 ar RSV. Todėl pajutus rimtesnius simptomus arba priklausant rizikos grupei (senjorai, lėtinėmis ligomis sergantys, nėščiosios, kūdikiai), rekomenduojama kreiptis į medikus – jie atliks reikiamus tyrimus ir paskirs tinkamą gydymą.

Skirtingas gydymas: svarbu atsiminti, kad gydymas šių ligų skiriasi. Gripas turi specifinių antivirusinių vaistų (aptariame toliau), COVID-19 taip pat gydomas specifiniais antivirusiniais (pvz., nirmatrelvir/ritonaviru – Paxlovid) sunkesniais atvejais​, o RSV specifinio antivirusinio gydymo neturi – gydoma simptomiškai, sunkiais atvejais deguonimi ligoninėje​. Tačiau visoms šioms ligoms yra vakcinos: gripo vakcina, COVID-19 vakcinos ir nuo 2023 m. atsirado RSV vakcinos tam tikroms grupėms (senjorams, nėščiosioms, kūdikiams – pasyvi imunizacija). Todėl geriausia strategija – pasiskiepyti nuo kiekvienos iš šių infekcijų, jei priklausote tikslinei grupei, taip sumažinant užsikrėtimo ar sunkios ligos riziką.

Gripo prevencija: naujausios tendencijos

1. Skiepai nuo gripo – efektyviausia prevencija. Visų ekspertų nuomone, kasmetė vakcinacija yra patikimiausias būdas apsisaugoti nuo gripo ir jo komplikacijų​. Gripo vakcina rekomenduojama visiems nuo 6 mėn. amžiaus kiekvieną rudenį, idealiausiai – iki gripo sezono pradžios (rugsėjį–spalį)​. Po skiepo imunitetas susidaro per ~2 savaites, o apsauga trunka apie 6–12 mėnesių, todėl skiepytis reikia kasmet, atsižvelgiant į viruso mutacijas​. 2025 m. sezonui vakcinų sudėtis atnaujinta, atsižvelgiant į cirkuliuojančias atmainas. Įdomu tai, kad dėl B/Yamagata atmainos išnykimo šį sezoną kai kur gripo vakcinos grįžta prie trivalenčių (turinčių 2 A potipius ir 1 B liniją), atsisakant anksčiau buvusių keturvalenčių, nes antras B komponentas tapo nereikalingas​. Tai reiškia, kad vakcina labiau koncentruojasi į aktualiausius virusus. Lietuvoje šiuo metu naudojamos keturios padermės turinčios vakcinos (kol kas sprendimas dėl trivalentės formulės taikymo Lietuvoje nebuvo skelbtas, bet sudėtis vis tiek pritaikyta prie cirkuliuojančių padermių).

Iliustracija: Sezoninės gripo vakcinos injekcinis tirpalas. Gripo vakcina atnaujinama kasmet, atsižvelgiant į viruso mutacijas – tai pagrindinė prevencijos priemonė​

Naujausios vakcinų naujovės: tobulinant gripo vakcinas, siekiama didesnio efektyvumo. Šiuo metu naudojamos keturvalentės inaktyvuotos vakcinos, apsaugančios nuo 2 A ir 2 B padermių. Taip pat prieinamos gyvos susilpnintos vakcinos nosies purškalo formoje (skiriamos vaikams). Vyresniems nei 65 m. siūlomos sustiprintos (adjuvantinės arba didesnės dozės) vakcinos, kurios sukelia stipresnį imuninį atsaką. Mokslininkai kuria mRNR technologijos gripo vakcinas – panašias į COVID-19 vakcinas – tikimasi, kad ateityje jos leis greičiau pritaikyti vakciną prie naujų atmainų. Taip pat vyksta tyrimai kuriant universalę gripo vakciną, kuri suteiktų apsaugą ilgesniam laikui ir nuo platesnio viruso spektro. Nors tokių dar neturime rinkoje 2025 m., artimiausiu metu galime sulaukti pažangos.

2. Asmens higiena ir apsaugos priemonės. Be skiepų, labai svarbios ir nespecifinės profilaktikos priemonės​:

• Vengti sergančiųjų: laikytis atokiau nuo čiaudinčių, kosinčių žmonių, ypač gripo epidemijos metu​. Jei jūsų aplinkoje darbe ar mokykloje daug sergančių gripu – galbūt verta kurį laiką pasilikti namuose ar dėvėti kaukę.
• Kosėjimo/čiaudėjimo etiketas: prisidengti burną ir nosį kosint ar čiaudint servetėle arba alkūnės linkiu​. Naudotas vienkartines servetėles nedelsiant išmesti.
• Rankų higiena: dažnai ir kruopščiai plauti rankas su muilu arba naudoti antiseptinį rankų dezinfekantą​. Rankas ypač svarbu plauti grįžus iš viešų vietų, prieš valgį.
• Neliesti veido: stengtis kuo mažiau liesti rankomis nosį, burną, akis – taip virusas mažiau pateks į gleivines​.
• Patalpų vėdinimas ir švara: reguliariai vėdinti patalpas, ypač jei namuose ar darbe kas nors serga​. Dažnai liečiamus paviršius (durų rankenas, stalus, telefonus) dezinfekuoti. Gripo virusas aplinkoje gali išlikti gyvybingas kelias valandas, todėl švara padeda sumažinti perdavimo riziką.
• Kaukės dėvėjimas: gripo sezono metu, ypač siaučiant epidemijai, naudinga dėvėti apsauginę veido kaukę viešajame transporte, poliklinikose ir kitose sausakimšose vietose. Tai ypač taikytina, jei pats blogai jaučiatės – kaukė sulaikys jūsų sklindančius lašelius​. COVID-19 pandemija išmokė, kad kaukių dėvėjimas ženkliai sumažina kvėpavimo takų virusų plitimą.
• Sergant – likti namuose: jei susirgote, izoliuokitės namuose iki pasveikimo​. Taip apsaugosite kitus nuo užkrato. Rekomenduojama namuose pabūti bent 24 val. po to, kai nukrenta temperatūra, ir tik tuomet grįžti į kolektyvą.

3. Imuniteto stiprinimas (imunostimuliacija). Nors specifinė apsauga pasiekiama skiepijantis, bendras organizmo atsparumas infekcijoms taip pat svarbus. Sveika gyvensena – tarsi natūralus „imunostimuliatorius“. Stiprinkite imuninę sistemą: maitinkitės pilnavertiškai, vartokite pakankamai skysčių, vitaminų (ypač vitaminų C ir D šaltuoju sezonu), būkite fiziškai aktyvūs, gerai išsimiegokite​. Įrodyta, kad reguliari mankšta ir visavertė mityba padeda organizmui efektyviau kovoti su infekcijomis. Kai kurie žmonės profilaktiškai vartoja maisto papildus ar augalinius preparatus (pvz., ežiuolę, beta-gliukanus) imunitetui stiprinti – nors mokslinių įrodymų apie jų veiksmingumą prieš gripą nėra daug, saikingas vartojimas nepakenks, jei tai papildoma priemonė šalia pagrindinių prevencijos metodų. Imunostimuliatoriai vaistai (pvz., interferono preparatai nosies lašų pavidalu ar bakterijų lizatai, tokie kaip „Luivac“) kartais skiriami žmonėms, dažnai sergantiems virusinėmis infekcijomis. Vis dėlto, šių priemonių efektyvumas nėra vienareikšmiškai patvirtintas mokslu – jos nepakeičia vakcinos ar antivirusinių vaistų, bet gali būti vartojamos pasitarus su gydytoju kaip papildoma profilaktika.

4. Kitos naujos prevencijos priemonės: Po COVID-19 pandemijos išmokus tam tikrų pamokų, visuomenėje atsirado naujų įpročių, kurie išlieka aktualūs ir gripo prevencijai. Pavyzdžiui, daugelis darboviečių skatina sergančius darbuotojus dirbti nuotoliniu būdu, kol pasijus geriau, vietoje to, kad eitų į biurą sirgdami. Taip pat išpopuliarėjo patalpų oro valymo įrenginiai, geresnė ventiliacija – tai padeda sumažinti virusų koncentraciją ore. Vis daugiau žmonių supranta, kad „peršalimas“ nėra nekaltas – pasirodžius pirmiems simptomams verta apriboti socialinius kontaktus, kad ir koks virusas tai bebūtų.

Gripo gydymas: ką naujo siūlo 2025 metai?

Simptominis gydymas. Daugiausia gripo atvejų gydomi simptomų lengvinimu ir režimu. Sergant gripu svarbu pailsėti ir leisti organizmui kovoti su virusu​. Rekomenduojama gulėti lovoje ar bent jau riboti aktyvumą – „išvaikščioti“ gripo nepatartina. Taip pat būtina gerti daug šiltų skysčių (vandens, žolelių arbatos, sultinio) – karščiavimas skatina dehidrataciją, todėl skysčiai padeda išvengti skysčių netekimo​. Esant aukštai temperatūrai ir skausmams, galima vartoti karščiavimą mažinančius ir nuskausminančius vaistus, pvz., paracetamolį ar ibuprofeną (pagal instrukciją). Jie padės numalšinti galvos, raumenų skausmus, sumažins temperatūrą. Taip pat galima pasitelkti nemedikamentines priemones: šiltos arbatos, drungnos kompreso ant kaktos karščiuojant, šiltas dušas ar vonia raumenų skausmams mažinti​. Svarbu: antibiotikai gripo negydo, nes gripą sukelia virusas, o ne bakterija. Antibiotikų vartoti nereikia, nebent išsivysto antrinė bakterinė infekcija (pvz., sinusitas, ausų uždegimas, plaučių uždegimas) – tuomet sprendimą dėl antibiotikų priima gydytojas.

Antivirusiniai vaistai. Specifiniai antivirusiniai vaistai nuo gripo gali reikšmingai palengvinti ir sutrumpinti ligos eigą, ypač jei pradedami vartoti per pirmas 48 val. nuo simptomų pradžios​. 2025 m. Lietuvoje yra prieinami keli antivirusiniai preparatai gripui gydyti:

• Oseltamiviras (prekinis pavadinimas Tamiflu) – geriamas kapsulėmis arba skystu pavidalu. Jis veikia tiek A, tiek B gripo virusus, sutrumpina ligos trukmę ~1–2 dienomis, sumažina komplikacijų riziką​. Standartiškai vartojamas 5 dienas, efektyviausias pradėjus per 2 dienas nuo susirgimo.
• Zanamiviras (Relenza) – inhaliuojamas miltelinis vaistas. Taip pat veikia abiejų tipų gripą. Dažniau skiriamas, kai oseltamiviro vartoti negalima arba virusas atsparus. Nerekomenduojamas sergantiems kvėpavimo takų spazmais (pvz., astma), nes inhaliacijos gali sudirginti kvėpavimo takus​.
• Peramiviras (Rapivab) – tai intraveninis antivirusinis vaistas. Paprastai naudojamas ligoninėje sunkiais atvejais, kai žmogus hospitalizuotas dėl sunkaus gripo (pvz., respiracinio nepakankamumo). Suleidžiamas per lašelinę, dažniausiai vienkartinai. Indikuotinas suaugusiems ir vaikams nuo 6 mėn. amžiaus kritinių būklių atvejais​.
• Baloksaviras (Xofluza) – naujausias antivirusinis preparatas, veikiantis skirtingu mechanizmu nei aukščiau išvardinti. Tai tabletė, kuri išgeriama vieną kartą (vienkartinė dozė). Baloksaviras patvirtintas gripui gydyti daugelyje šalių nuo 2018 m., Europoje – nuo 2021 m. Jis tinka vyresniems vaikams (nuo 5–12 m., neturintiems gretutinių ligų) ir suaugusiems​. Privalumas – patogus vartojimas (tik viena dozė). Tyrimai rodo, kad baloksaviras panašiai sutrumpina ligos trukmę kaip oseltamiviras.

Šie antivirusiniai vaistai ypač rekomenduojami rizikos grupių pacientams (senjorams, nėščioms, lėtinėmis ligomis sergantiems) arba jei ligos eiga sunki​. Sveikiems jauniems žmonėms, kurie gripą perserga nesunkiai, antivirusinių gali neprireikti – pakanka poilsio ir simptominių priemonių. Gydytojas, įvertinęs jūsų būklę, nuspręs, ar skirti specifinį vaistą. Pastaba: antivirusiniai vaistai veikia virusą, tačiau nepakeičia organizmo imuniteto – net ir išgėrus Xofluza ar Tamiflu, vis tiek svarbu ilsėtis, gerti skysčius ir sekti savijautą.

Imunoterapija ir kitos priemonės: sunkiais gripo atvejais ligoninėje kartais taikomas gydymas deguonimi, lašinami skysčių tirpalai, prireikus – skiriamas antivirusinių vaistų derinys. Tam tikrais atvejais labai sunkiai sergantiems pacientams taikoma pasyvioji imunizacija – suleidžiami specifiniai imunoglobulinai (antikūnai prieš gripą) arba rekonvalescentų plazma, nors tai nėra standartinis gydymas, o labiau individualūs atvejai. Kai kurie gydytojai ambulatoriškai skiria imunostimuliatorius sergant gripu (pvz., izoprinosiną) – tokie vaistai skirti imuninės sistemos aktyvinimui kovojant su virusu. Tačiau reikia pabrėžti, kad imunostimuliatorių veiksmingumo įrodymai nėra tvirti. Jie neužmuša viruso, o tik gali moduliuoti imuninį atsaką. Todėl svarbiausia gydant gripą – antivirusiniai (kai reikia) ir simptomų kontrolė.

2025 m. gripo sezono aktualijos ir rekomendacijos

Didelis sergamumas tarp vaikų ir nauja vaikų skiepijimo programa. 2023–2024 m. gripo sezoną Lietuvoje pastebėta, kad net ~45% registruotų susirgusių gripu sudarė vaikai​. Vaikai virusą platina gausiai (dėl glaudaus kontakto mokyklose, darželiuose), be to, jiems dažniau pasireiškė simptomai, dėl kurių tėvai kreipdavosi į gydytojus. Atsižvelgiant į tai, nuo 2024–2025 m. sezono Lietuvoje išplėsta valstybės finansuojama gripo rizikos grupė – nemokama gripo vakcina pradėta siūlyti 2–7 metų amžiaus vaikams​. Tai reiškia, kad 2025 m. sezono metu visi vaikai nuo 2 iki 7 metų gali pasiskiepyti nuo gripo nemokamai (poliklinikose), nors anksčiau ši amžiaus grupė nebuvo įtraukta į rizikos grupes. Ši naujovė atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas didinti vaikų vakcinaciją, siekiant apsaugoti pačius vaikus ir netiesiogiai – rizikos grupėms priklausančius suaugusiuosius. Rekomendacija tėvams: pasinaudoti šia galimybe ir paskiepyti vaikus kiekvieno gripo sezono pradžioje.

COVID-19 ir RSV kontekstas („tridemija“). 2025 m. žiemos sezonu laukiama, kad cirkuliuos ne tik gripo virusai, bet ir SARS-CoV-2 (COVID-19) bei RSV – panašiai kaip 2022–2023 m., kai spaudoje minėta „tridemijos“ grėsmė. Todėl sveikatos apsaugos institucijos rekomenduoja pasiskiepyti ne tik nuo gripo, bet ir nuo atnaujintos COVID-19 vakcinos, jei priklausote rizikos grupei ar tiesiog norite apsisaugoti​. Taip pat 2023 m. Europos Sąjungoje registruotos RSV vakcinos (vyresniems nei 60 m. suaugusiems bei nėščiosioms, kad apsaugoti naujagimius) – jos gali padėti apsaugoti pažeidžiamus asmenis nuo RSV sukeltų komplikacijų​. Nors RSV vakcina nėra skirta gripo prevencijai, bendras tikslas – sumažinti hospitalizacijų dėl visų trijų virusų skaičių. Taigi, 2025 m. rekomendacija vyresnio amžiaus žmonėms: pasitarti su gydytoju dėl trijų vakcinų: gripo, COVID-19 ir RSV. Šios vakcinos gali būti suleidžiamos net ir to paties vizito metu, skirtingomis injekcijomis, ir suteikia platesnę apsaugą žiemos sezonui.

Stebėkite situaciją ir laikykitės rekomendacijų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) skelbia savaitinius duomenis apie sergamumą gripu, ŪVKTI ir COVID-19. 2023–2024 m. sezone Lietuvoje sergamumas nepasiekė epideminio lygio – gripo epidemija nebuvo paskelbta nė vienoje savivaldybėje​. Tačiau tai nereiškia, kad 2025 m. situacija bus tokia pati. Gripo virusas yra nenuspėjamas, kiekvienas sezonas gali būti kitoks. Todėl svarbu sekti visuomenės sveikatos rekomendacijas. Jei būtų fiksuojamas labai didelis sergamumas, gali būti skelbiamos lokalios epidemijos, laikinai ribojamas lankymasis ligoninėse ar įvedamos kitos priemonės. 2025 m. sezono pradžioje specialistai pataria nevėluoti pasiskiepyti (geriausia – iki spalio pabaigos), o sezonui įsibėgėjus – elgtis atsakingai: jausti simptomus – likti namuose, sergančius vaikus nevesti į ugdymo įstaigas, dėvėti kaukes, saugoti vyresnius artimuosius. Taip pat verta turėti namų vaistinėlėje būtiniausių priemonių: termometrą, karščiavimą mažinančių vaistų, nosies purškalų, kad ligai užklupus būtumėte pasiruošę.

Apibendrinimas. Gripas A ir B išlieka aktualia grėsme sveikatai 2025-aisiais, tačiau turime ir stiprių ginklų prieš jį: tai skiepai, sąmoninga profilaktika ir prireikus veiksmingi antivirusiniai vaistai. Svarbu atpažinti ligos simptomus, atskirti juos nuo kitų panašių infekcijų ir laiku imtis veiksmų. Rūpindamiesi savo ir aplinkinių sveikata, galime sėkmingai įveikti kiekvieną gripo sezoną.