Apie ligą
Tai ūminė žolėdžių naminių gyvūnų (galvijų, avių, ožkų ir arklių) infekcinė liga, dažniausiai pažeidžianti odą.
Ligos nuotraukos
Trumpai apie simptomus
Susergama praėjus 1-6 dienoms nuo užsikrėtimo juodligės bakterijomis. 95 % atvejų pažeidžiama oda. Juodligei būdingas odos pažeidimas pasireiškia kaip maža, neskausminga, bet niežtinti papulė ant rankų, kaklo ar veido. Ji vėliau virsta pūslele, dažnai pripildyta kraujingo skysčio. Jai sprogus opą padengia juodas šašas, kuris nukrenta po 2-3 savaičių. Aplink darinį oda patinusi, bet neparaudusi ir neskausminga. Pakyla temperatūra, būdingas bendras silpnumas, periferinių limfinių mazgų padidėjimas. Odos pažeidimas vystosi net paskyrus antibiotikų. Negydant 10-20 % užsikrėtusiųjų miršta.
Diagnostika
Juodligė diagnozuojama laboratorinių tyrimų pagalba, kurie atliekami paėmus tiriamosios medžiagos – išskyrų iš opos. Mikroskopuojant matomi sukėlėjai, pasėlyje išauginamos juodligės bakterijos, randama jų genetinės medžiagos ar nustatomi antikūniai (apsauginiai imuniteto veiksniai prieš sukėlėją).
Gydymas
Skiriami antibakteriniai preparatai – geriamasis ciprofloksacinas, jo alternatyva doksiciklinas, o nustačius jautrumą penicilinams, galima skirti amoksicilino. Gydoma 60 dienų. Esant odos patinimui, rekomenduojami kortikosteroidai. Svarbiausios profilaktinės priemonės: rizikos grupių atstovų vakcinacija, odos susižeidimų profilaktika, dirbant su galimai užkrėsta medžiaga, efektyvi patalpų ventiliacija, dirbant su kailiais ir vilna, kasmetinė gyvulių vakcinacija ir sergančiųjų gyvulių gydymas antibiotikais.
Ligų paieškos žymos:
juodligė
