Feochromacitoma

Tai hormonoaktyvus antinksčių navikas (dažniausiai gerybinis), kylantis iš tam tikrų chromatofilinių antinksčių ląstelių. Jis lokalizuojasi šerdinėje antinksčių dalyje (90%), rečiau – pilvo ar krūtinės ertmėse. Dažniausiai suserga 20-50 metų amžiaus asmenys, moterys ir vyrai vienodai dažnai. Etiologija nėra aiški, manoma, kad genetinė predispozicija turi svarbią reikšmę. Apie 1 % asmenų su pastovia diastoline hipertenzija, nustatoma feochromacitoma.  

Būdingi simptomai: aukštas arterinis kraujo spaudimas su galvos skausmais, širdies plakimu, prakaitavimu. Taip pat pasireiškia padidėjęs dirglumas, sujaudinimas, baimė be priežasties, pykinimas, vėmimas, silpnumas, nuovargis, galūnių atšalimas, nepaaiškinamas šaltkrėtis. Sergantiesiems krenta svoris, jie gali jausti krūtinės, pilvo skausmą. Jų oda marmuruota, veidas išblyškęs, rankose pasireiškia tremoras (drebulys). Gali būti išsiplėtę vyzdžiai. Simptomai gali pasireikšti epizodiškais priepuoliais, būti nuolat arba liga gali nepasireikšti niekaip (retai). Priepuolius išprovokuoja emocinė įtampa, auglio apčiuopa, persivalgymas.  

Priepuolio metu kraujyje nustatoma uždegiminių ląstelių, gliukozės, kalio padidėjimas. Šlapimo tyrime aptinkamas baltymas, cilindrai, gliukozė, taip pat nustatomas adrenalino, noradrenalino (antinksčiai juos sintezuoja) kiekio padidėjimas. Diagnostikai svarbūs režitino, tropofeno, histamino mėginiai, kuriais nustatoma, ar arterinė hipertenzija dėl feochromacitomos ar dėl kitos priežasties. Svarbu atlikti ir inkstų ultragarsinį, scintigrafinį tyrimą ar kompiuterinę tomografiją detalesniam ištyrimui.  

Pagrindinis gydymas – chirurginis, kai feochromacitoma pašalinama. Simptominis gydymas susideda iš hipertenzijos korekcijos, skiriant alfablokatorių. Kai pasiekiamas efektas, galimi betablokatoriai ar kitų grupių medikamentai. Jei adenoma supiktybėja, skiriami citostatikai, kai sekretuojama daug kitų hormonų – somatostatinas.