Inkstų, išskyrus geldeles, piktybiniai navikai

Inkstų vėžys – tai piktybinis navikas, išsivystęs inkstų audinyje. Dažniausia vėžio forma – inkstų ląstelių karcinoma. Ji sudaro 2 % visų suaugusių žmonių piktybinių navikų. Šia liga serga vyresnio amžiaus žmonėms, dažniau vyrai. Vaikų tarpe pasitaiko taip vadinamas Wilmso inkstų vėžys (nefroblastoma).   Ligos priežastis Tiksli inkstų ląstelių karcinomos priežastis nėra žinoma. Su paveldimumu susiję tik labai nedidelė dalis susirgimo atvejų, dažniau pasitaiko sporadinis (atsitiktinis) ligos pasireiškimas. Yra žinoma, jog vėžiniai susirgimai pradeda vystytis atsiradus DNR mutacijoms normaliose ląstelėse. Pakitusios ląstelės ima nenormaliai daugintis formuodamos navikines mases. Piktybinės ląstelės gali išplisti į kitas organizmo sistemas sutrikdydamos jų veiklą (metastazuoti).   Rizikos faktoriai Inkstų vėžio rizikos veiksniams priskiriama: vyriškoji lytis, vyresnis amžius, rūkymas, nutukimas, kraujo spaudimo padidėjimas, darbas kenksmingoje aplinkoje (su tam tikromis cheminėmis medžiagomis – asbestu, kadmiu). Daugelio iš šių rizikos veiksnių galima išvengti.  

Ankstyvose ligos stadijose paprastai nepasireiškia jokie simptomai. Dėl to net 30 % atvejų nustačius diagnozę jau būna metastazių (vėžys išplitęs į kitus organus). Neretai vienintelis ligos simptomas būna nepaaiškinamos kilmės karščiavimas. Vėlesnėse stadijose gali atsirasti šie požymiai: šono skausmas, šone čiuopiamas darinys, kraujas šlapime (visi simptomai pasireiškia tik 10 % atvejų). Neretai pasitaiko ir bendrų navikinėms ligoms būdingų požymių: silpnumas, nuovargis, nepaaiškinamas svorio kritimas, pykinimas.  

Vis dažniau inkstų vėžys nustatomas atsitiktinai, atliekant įvairius instrumentinius tyrimus. Ankstyvose stadijose naviką galima aptikti ultragarsu. Taip pat jam nustatyti gali būti atliekama kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas. Diagnozės patvirtinimui būtina inksto biopsija (iš naviko), tuomet nustatomas vėžio tipas, stadija. Tiriami ir kiti organai dėl galimų metastazių.  

Gydymo taktika priklauso nuo naviko rūšies, jo išplitimo, bendros žmogaus savijautos. Pasirinkus radikalų gydymo būdą, inkstas operacijos metu šalinimas. Jei navikas nedidelis, kartais taikoma tausojanti operacija, kurios metu šalinamas tik tumoras, o ne visas inkstas. Po operacijos chemoterapija ir spindulinis gydymas netaikomi, kadangi neįrodytas jų veiksmingumas. Neoperabiliems navikams (pvz., yra tik vienas inkstas) taikomi kiti gydymo metodai: šaldymas ar radijo bangų dažnio abliacija, imunoterapija. Prognozė geresnė tų pacientų, kuriems vėžys nustatomas ankstyvose stadijose, kol jis dar nėra išplitęs.