Pirminis kepenų vėžys

Pirminis kepenų vėžys – tai piktybinis susirgimas, kilęs iš kepenų ląstelių. Kepenys – stambiausia virškinimo liauka. Šis organas atlieka daug įvairių funkcijų: gamina ir išskiria tulžį (svarbi riebalinės kilmės maisto medžiagų įsisavinimui), krešėjimui svarbias medžiagas, nukenksmina daugelį kenksmingų medžiagų (pvz., vaistų apykaitos produktus) ir kt. Nors pirminis kepenų vėžys yra labai dažnai pasitaikantis susirgimas pasaulyje, Lietuvoje juo serga palyginti nedaug žmonių. Sergamumas kepenų vėžiu mūsų šalyje siekia maždaug 4 atvejus 100 000 gyventojų. Dažniausiai liga nustatoma vyrams maždaug 50-60 metų amžiuje.   Ligos priežastis Kepenų vėžys vystosi tuomet, kai šio organo ląstelėse įvyksta tam tikros genetinės medžiagos mutacijos. Mutavusios ląstelės ima nekontroliuojamai dalytis formuodamos navikinę masę. Neretai šių pakitimų priežastis taip ir lieka nenustatyta, tačiau vis gi keletas pagrindinių priežasčių, skatinančių naviko vystymąsi, jau yra žinomos. Pagrindine iš priežasčių yra laikoma virusinė kepenų infekcija (nuo užsikrėtimo iki vėžio išsivystymo praeina maždaug 30-40 metų).   Rizikos faktoriai Kepenų vėžio rizikos veiksniams priskiriama: vyriška lytis, vyresnis amžius, lėtinė hepatito B ar C infekcija, kepenų cirozė.  

Kepenų vėžio metu klinikiniai simptomai dažniausiai pasireiškia jau ligai pažengus. Atsiradę skundai paprastai būna nespecifiški. Būdingi šie požymiai: Svorio kritimas,Apetito stoka,Pykinimas, vėmimas,Viršutinės pilvo dalies skausmas, diskomfortas,Pilvo apimties padidėjimas (dėl besikaupiančių skysčių-ascito),Gelta (gelsva odos ir gleivinių spalva).  

Labai dažnai kepenų vėžys nustatomas kepenų ciroze sergantiems asmenims. Išsiaiškinami varginantys simptomai, atliekami kraujo tyrimai (nustatomi pakitę kepenų funkijos rodikliai). Vienas paprasčiausių ir dažniausiai naudojamų diagnostikos tyrimų – ultragarsinis kepenų tyrimas. Kartais prireikia kompiuterinės tomografijos ar magnetinio branduolinio rezonanso. Kepenų vėžys patvirtinamas tik atlikus kepenų biopsiją ir paimtą audinio gabalėlį ištyrus mikroskopu. Vėliau atliekami įvairūs vizualiniai tyrimai ligos išplitimo nustatymui.  

Kepenų vėžio gydymo taktikos pasirinkimas labai priklauso nuo nustatytos ligos stadijos ir bendros sveikatos būklės. Kai liga yra pradinėse stadijose, siekiama visiškai pašalinti naviką ar sustabdyti jo plitimą. Išplitusio vėžio atveju skiriamas palaikomasis gydymas patiriamiems simptomams palengvinti. Esant kepenų vėžiui gali būti taikomos šios gydymo priemonės: kepenų operacija pašalinant tam tikrus kepenų segmentus, naviko šaldymas ar kaitinimas (specialiu prietaisu skleidžiančiu tam tikras bangas). Taip pat gali būti skiriami chemoterapiniai (priešvėžiniai) vaistai ar radioterapija. Kartais atliekama kepenų transplantacija (persodinimas).