Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas)

Atopinis dermatitas – tai paveldima, lėtinė, nuolat pasikartojanti, uždegiminė odos liga, pasireškianti stipriu niežėjimu, simetriškais bėrimais, susijusi su asmeniniu ir šeiminiu polinkiu sirgti atopinėmis ligomis (atopiniu dermatitu, bronchine astma, alerginiu rinitu).   Ligos priežastys Sergamumo atopiniu dermatitu priežastys nėra iki galo žinomos, manoma, kad reikšmės turi paveldimumas, imuninių ir aplinkos veiksnių sąveika. Atopinį dermatitą sukelia ir (arba) provokuoja daugelis veiksnių – maisto alergenai, namų dulkių erkės, naminių gyvūnų viršutinio odos sluoksnio ląstelės, paukščių plunksnos, pelėsiniai grybai, žiedadulkės. Rečiau nustatomi alergenai – nikelis, lateksas, parfumerija, odos gydymo ir priežiūros preparatai, kosmetika, buitinė chemija. Atopinį dermatitą skatina odos sausumas, odos infekcijos, odos dirgikliai (vilna, sintetika, skalbikliai, karštis, šaltis, gausus prakaitavimas), ir ypač – nervinis stresas.   Klasifikacija - Kūdikių ir mažų vaikų (iki 4 metų amžiaus) atopinis dermatitas - Vaikų, paauglių ir suaugusiųjų atopinis dermatitas  

Kūdikių ir mažų vaikų atopinis dermatitas pažeidžia veidą (kaktą, skruostus, ausų kaušelius), liemenį, rankų ir kojų tiesiamuosius paviršius. Kūdikiams ir mažiems vaikams atopinis dermatitas prasideda 1-2 mėnesių amžiuje, būdinga „šlapioji“ forma – iš pradžių atsiranda paraudimas su pūslelėmis, pleiskanojimu, o niežėjimas nestiprus arba jo visai nėra. Tuo procesas gali ir baigtis, tačiau daugeliui vaikų uždegimas stiprėja, išplinta, niežti, pradeda šlapiuoti, gali prisidėti antrinė bakterinė infekcija ir atsiranda pūlinukų. Vaikui augant oda storėja, kietėja, pleiskanoja – tai lėtinio odos pažeidimo išraiška. Kartu su odos pakitimais būdingi miego sutrikimai dėl stipraus niežėjimo, emocijų pokyčiai, galima depresija. Vaikų, paauglių ir suaugusiųjų atopinio dermatito formos būdingos bėrimo vietos – veidas (kakta, vokai, lūpos), kaklo šonai, sprandas, tiesiamieji plaštakų paviršiai, rankų ir kojų lenkiamieji paviršiai (alkūnių linkiai, pakinkliai, čiurnos).  

Atopinio dermatito diagnozė susideda iš klinikinių simptomų, apklausos ar šeimoje yra atopinių ligų (atopinio dermatito, bronchinės astmos ir/arba alerginio rinito) atvejų. Papildomai atliekami kraujo tyrimai.  

Atopinio dermatito gydymas efektyvus tuomet, kai taikomos kompleksinės priemonės – intensyvus odos drėkinimas drėkinančiais preparatais (emolientais), kortikosteroidų tepalai. Sunkioms atopinio dermatito formoms papildomai skiriama fototerapija (ultravioletiniai A spinduliai), geriamieji kortikosteroidai uždegimo mažinimui. Esant labai stipriam niežėjimui galima papildomai skirti antihistamininių niežėjimą mažinančių vaistų.