Seborėjinis dermatitas

Tai labai dažnas, lėtinis odos uždegimas, pasireiškiantis odos paraudimu ir pleiskanojimu tose kūno vietose, kur riebalinių liaukų daugiausia ir jos itin aktyvios.   Ligos priežastys arba rizikos faktoriai: Kas tiksliai sukelia ar išprovokuoja seborėjinį dermatitą, nėra visiškai žinoma, liga  siejama su padidėjusia androgenų (vyriškų lytinių hormonų) koncentracija, padidėjusio riebalinių liaukų sekrecija.  

Dažniausiai pažeidžiamos kūno vietos: Plaukuotosios vietos: plaukuotoji galvos dalis, antakiai, blakstienos, barzda. Veidas: rausti linkusios vietos - ”drugelis”, ausys, kakta, raukšlė tarp nosies ir lūpų, antakiai, tarpuantakis, ausys. Liemuo: ypač krūtinkaulio srityje. Natūralios kūno raukšlės: pažastys, kirkšnys, tarpvietė, bambos sritis.   Bėrimai gelsvai rausvi, pasidengę riebiomis ar baltomis sėleninėmis pleikanomis, įvairaus dydžio, ryškiomis ribomis dėmės ar mazgeliai. Dažnai būna šašai ir įtrūkimai. Kūdikių seborėjinis dermatitas: pirmuosiuos 3mėn, galvoje gali susidaryti storas riebių gelsvų pleiskanų luobas, jis neramina tėvus, tačiau negalima krapštyti ar kitaip šalinti, šis bėrimas užgyja pats savaime Suaugusiųjų seborėjinis dermatitas: raudoni, apvalios ar netaisyklingos formos, pleiskanojantys židiniai, pirmiausia gyja centrai todėl lieka žiedinis bėrimas.  

Diagnozuojama iš klinikinio vaizdo.  

Aliejus, 3-5 proc. sieros, salicilo tepalas pleiskanoms pašalinti, Šampūnai su ketokonazoliu, degutu, selenu, cinku, Silpni kostikosteroidų tepalai, Sisteminiai priešgrybeliniai vaistai.