Protinis atsilikimas

Tai įgimta silpnaprotystė, kurios pagrindinis simptomas – intelekto nevisavertiškumas (intelektas yra gebėjimas greitai ir teisingai spręsti naujas užduotis). Kūdikis gimsta su silpnaprotystės

s arba jie išryškėja per pirmuosius trejus gyvenimo metus. Lengvas protinis atsilikimas laikomas, kai IQ yra 50-69, vidutinis, kai IQ – 35-40, sunkus, kai IQ – 20-34, labai sunkus protinis atsilikimas, kai IQ mažiau nei 20. Ar vaikas silpnaprotis, gali vertinti tik gydytojai psichiatrai, vien IQ ir psichologiniais testais vertinti negalima – svarbu įvertinti aplinką, kurioje vaikas augo, kaip formavosi , kokios jo asmenybės ypatybės (drovūs vaikai tyrimo metu gali atrodyti mažiau žinantys).   Simptomai Įgimta silpnaprotystė būna visapusiška – nesusiformuoja nei pažinimo procesai, nei asmenybė. Tokie vaikai nesugeba abstrakčiai mąstyti, apibendrinti, daryti išvadas. Jie sunkiai valdo dėmesį, atmintis būna mechaninė ( jei pavartoja kokį naują žodį, vis tiek esmės nesupranta, nes išmoksta jį mechaniškai). Kalba netaisyklinga, su defektais. Emocijų nesusiformavimas išryškėja per jų vienodumą, nenorą pažinti aplinką. Jų nejaudina būsimi džiaugsmai/nelaimės. Jiems aktualesni dabartiniai išgyvenimai. Visgi  pastebėta, kad vaikas gali savaip mokėti užjausti, jausti gėdą, savaip norėti padėti. Tokių vaikų būna sutrikę ir judėjimas, koordinacija. Jų mimika, gestai neadekvatūs, skurdūs. Vaikai su lengvu protiniu atsilikimu sugeba mokytis mokyklose, įgyti žinių, jų gera būna mechaninė atmintis, bet abstraktus mąstymas visgi nukenčia – nesugeba apibendrinti, orientuotis įvairiose situacijose. Jie būna egocentriški, stokoja savikritikos, nesugeba savęs kontroliuoti, sunkiai suvaldo potraukius, neapgalvoja savo poelgių, lengvai pasiduoda kitų įtaigai. Vaikai su vidutiniu protiniu atsilikimu išmoksta kalbėti, įsisavinti elementarias žinias, tačiau jos ilgai neišlieka. Jų žodynas būna skurdus, mąstymas konkretus (nesugeba ko nors papasakoti, bet į klausimus atsako). Skaičiuoti atmintinai nesugeba, reikia vaizdinių priemonių. Jie egocentriški, jautriai reaguoja į aplinkinių vertinimą. Gali dirbti mechanišką ir nereikalaujantį persiorienetuoti darbą. Savarankiškai gyventi nesugeba. Sunkaus ir vidutinio sunkumo protinis vaikų atsilikimas būdingas visišku nesugebėjimu atlikti protine operacija. Neišmoksta kalbėti arba gali pasakyti keletą bereikšmių žodžių. Labiau orientuojasi į kalbos toną, o ne kalbos prasmę. Jų veikla apsiriboja vien instinktyviais veiksmais, emocijos paprastos,  kyla dėl sotumo, šilumos ir kt.). tokie vaikai visiškai ar beveik negali savimi apsirūpinti, jiems reikalinga nuolatinė priežiūra.  

Psichiatrai atlieka detalų ištyrimą (testais, IQ įvertinimu, vaiko gyvenimo anamnezės surinkimas ir kt.), išsiaiškina, ar nėra kitų defektų. Jei reikia,atliekami genetiniai tyrimai.  

Vaikų su protiniu atsilikimu rūpinimasis bei integracija į visuomenę susideda iš gydytojų, pedagogų, socialinių darbuotojų, artimųjų bendradarbiavimo. Svarbu pabrėžti tai, kad vaikas geriau ugdosi būdamas namuose, su artimaisiais. Prireikus jam taikoma reabilitacija, sunkiais atvejais apgyvendinamas internatinio pobūdžio įstaigose, kad būtų užtikrinta maksimali gyvenimo kokybė.