Ūmus endometritas

Tai staigiai atsiradęs gimdą išklojančios gleivinės uždegimas. Šis uždegimas priskiriamas prie dubens uždegiminių ligų. Uždegimą gali sukelti stafilokokai, streptokokai, gonokokai, trichomonos, virusai, E.coli, Candida, mikoplazmos, chlamidijos, gardnerelos. Pagrinde gleivinę pažeidžia gonokokai ir trichomonos (abu yra lytiniu keliu plintatys), taip sudarydami palankias sąlygas patekti ir kitiems mikrobams. Ūmus endometritas taip pat gali būti sukeltas, kai gimdos gleivinė yra pažeista traumos – nekokybiškai atlikto aborto, kitų operacijų, spiralės ilgiau nei 5 metus nešiojimo, nesilaikant mėnesinių ar lytinio gyvenimo higienos, esant komplikuotam gimdymui (pvz., per anksti nutekėję vandenys), esant silpnai gimdos gleivinei. Prie rizikos veiksnių, įtakojančių endometrito išsivystymą, priskiriami kontraceptikų vartojimas, rūkymas, narkotikų vartojimas, makšties uždegimai. Endometritas gali apimti visą gimdos gleivinę arba tik dalį jos. Sergant lengva forma, galima pasveikti savaime – moteris tik gausiau pakraujuoja mėnesinių metu dėl gleivinės atsisluoksniavimo ir pašalinimo. Sunkiau sergant, uždegimas iš gleivinės patenka į giliau esantį raumeninį sluoksnį ir infekcija gali patekti į aplinkinius organus, sukeldama komplikacijas, sepsį.  

Pakilusi temperatūra iki >38°C, šaltkrėtis, maudžiantis apatinės pilvo dalies skausmas,kartais plintantis į kirkšnis. Gimdos kaklelio, gimdos skausmas, atliekant genitalinį tyrimą. Gausios skystos, pūlingos, su kraujo priemaiša dvokiančios išskyros.  

Ginekologinis ištyrimas - nustatoma padidėjusi, minkšta, skausminga gimda, gausios, pūlingos, skystos, kraujingos išskyros iš genitalijų. Paimamas tepinėlis sukėlėjo nustatymui. Ultragarsinis tyrimas parodo gimdos ertmės prasiplėtimą. Kraujyje – uždegiminių ląstelių padaugėjimas (leukocitozė).  

Jei endometritas lengvos formos, gydomasi namuose: gulima lovoje, laikomas ledas ant pilvo apačios, geriama daug skysčių,valgomas vitaminingas, kaloringas ir lengvai virškinamas maistas, geriami antibiotikai, kiti vaistai, naikinantys sukėlėją. Kai liga sunkesnė – moteris gydoma stacionare. Ji atidžiai stebima ir gydoma antibiotikais, vaistais nuo temperatūros ir skausmo ir kt. medikamentais pagal poreikį. Chirurginis gydymas taikomas, kai yra rizika komplikacijoms ar jau jos susidariusios. Operacijų metu siekiama išsaugoti vaisingumą.