Lydimasis žvairumas

Tai akies ašies nukrypimas. Skirstomas į matomą ir nematomą. Matomas, kai aiškiai stebimas akių žvairumas, ašys nelygiagrečios. Nematomas, kai žvairumas nustatomas tik uždengus kitą akį, stebima neuždengtoji (nukrypsta),o atidengus pirmąją, ji atsistato į normalią ašį. Toks žvairumas vadinamas heteroforija – paslėptas žvairumas, ir tai yra dažniausia forma.  

Paslėptas žvairumo laipsnis priklauso nuo akiduobių, veido asimetrijos. Simptomai neryškūs, tik esant didesnio laipsnio žvairumui, būna galvos skausmai, vaizdų liejimasis, dvejinimasis. Neretai toks žvairumas atsiranda dėl nekoreguotos refrakcijos ydos, kaip trumparegystės. Vieniems pasitaiko periodinis žvairumas, kai visąlaik akių ašis normali, o kartais kuri nors akis nukrypsta. Besikeičiantis žvairumas pasireiškia tai vienos, tai kitos akies nukrypimu. Sunkiausias yra monolateralinis žvairumas, kai tam tirku laipsniu viena akis visada būna nukrypusi. Drauginis žvairumas gali susidaryti dėl akių regėjimo aštrumo didelio skirtumo, pvz., esant įgimtai kataraktai ar infekcijai paveikus nėštumo metu. Toks žvairumas vaikui išryškėja iki 1 metų, kartais iki 2-3 metų.  

Detaliai akis ištiria akių gydytojas, nustato žvairos akies nukrypimo kampą, pagal tai sprendžia, kiek kokiu būdu pavyks pakoreguoti žvairumą.  

Gydoma kuo anksčiau, kad neišsivystytų ambliopija (kai smegenys nepriima vaizdinės informacijos iš žvairos akies). Kai žvairumą sukelia trumparegystė/toliaregystė, koreguojama akiniais. Tuo metu taip pat taikomi pratimai akims. Jei jau atsiradusi ambliopija, atliekami specialūs pratimai,pvz., uždengiama sveika akis ir verčiama žiūrėti nesveikąja, kad smegenys būtų pratinamos priimti informaciją ir iš jos. Tą patį reikia atlikti ir su sveikąja, kad jai nuolatinis uždengimas nepakenktų. Chirurginė korekcija taikoma tik kai nepadeda pratimai. Jos metu akies judinamieji raumenys susilpninami ar sustiprinami, kad atstatytų akies padėtį. Tai regos nepagerina. Po operacijos būtina nešioti akinius.