Juostinė pūslelinė

Tai virusinė infekcija, išsivystanti aktyvavusis slaptam vėjaraupių virusui, pasireiškianti viepusiu pūsleliniu bėrimu pagal nervo eigą ir neuralginiais skausmais, kylančiais dėl nervinio audinio pažeidimo.  

Liga prasideda praėjus 1-3 savaitėms nuo užsikrėtimo. Keletą dienų iki bėrimų gali būti bendras negalavimas, deginančio pobūdžio neuralginis skausmas būsimų bėrimų vietoje, karščiavimas. Po 1-4 dienų atsiranda grupės pūslyčių,pripildytų skysčio. Aplink jas oda parausta ir patinsta, padidėja regioniniai limfmazgiai. Skausmų ir bėrimų vieta atitinka pažeistus nervus, dažniausiai vienos pusės tarpšonkaulinius. Skausmą sustiprina prisilietimas, šaltis, judesiai. Pūslytės džiūsta ir virsta šašais. Kartais liga pasireiškia tik neuralgija, be bėrimų.  

Remiantis klinika diagnozuoti juostinę pūslelinę nėra sunku. Diagnozei patvirtinti galima atlikti viruso ar jo dalių nustatymas tiriamojoje medžiagoje.  

Antivirusinį gydymą svarbu pradėti kuo anksčiau, geriausia per 72 valandas nuo bėrimo pradžios. Antivirusiniai preparatai - acikloviras, valacikloviras, brivudinas geriami 7 dienas. Sunkių formų atveju acikloviras leidžiamas į veną 10 dienų. Detoksikuojama į  veną lašinant elektrolitų, gliukozės tirpalų. Skausmas malšinamas nenarkotiniais analgetikais su trankviliantais (amitriptilinu, karbamazepinu, tizercinu), kartais ir narkotiniais, B grupės vitaminais. Sunkioms, išplitusioms formos skiriama oksigenoterapija baro kameroje. Bėrimus galima tepti 5 proc. acikloviro tepalu, 1 proc. spiritiniu brilianto žalumos, vandeninio chlorheksidino tirpalais.   Vėjaraupių gyva susilpninta vakcina vaikystėje apsaugo nuo juostinės pūslelinės ateityje. Imliems kontaktavusiems žmonėms gali būti atlikta vakcinacija arba suleista savitojo Varicella zoster imunoglobulino pirmosiomis dienomis po kontakto.