Cukrinis diabetas: kas turi didesnę riziką susirgti?

Cukrinis diabetas yra lėtinė liga, kuria serga daugelis žmonių visame pasaulyje. Nors diabetas yra sudėtinga liga, tačiau tinkamas cukraus kiekio kraujyje palaikymas gali sumažinti komplikacijų riziką. Cukrinis diabetas neretai vadinamas civilizacijos liga, nes šiuolaikinis gyvenimo būdas jo išsivystymui labai palankus. Cukrinio diabeto simptomai priklauso nuo ligos tipo. I tipo ligai būdingesnė ūmi eiga, didelis silpnumas ir nuovargis, greitas kūno masės mažėjimas, acetono kvapas iš burnos. II tipo cukrinio diabeto atveju liga gali vystytis metų metus ir išlikti visai nepastebėta.

Kas turi didesnę riziką susirgti?

Apskaičiuota, kad cukrinis diabetas dažniausiai „užklumpa“ nuolat persivalgančius ir daug riebaus bei kaloringo maisto vartojančius asmenis. Ligos tikimybę labai didina ir per mažas judrumas, sėslus gyvenimo būdas. Daug įtakos daro antsvoris ar nutukimas, stipri nervinė įtampa, per mažas rūpinimasis savimi. Vis dėlto liga atsiranda ne tik dėl koreguojamųjų faktorių. Ji gali išsivystyti ir dėl genetikos nulemtų veiksnių – tai ypatingai aktualu kalbant apie I tipo cukrinį diabetą. Vyresniame amžiuje dažniau pasitaiko II tipo cukrinis diabetas.

Cukrinis diabetas – tai lėtinė, nuolat progresuojanti liga, todėl tuomet, kai ji aptinkama anksčiau, gydymo prognozės daug geresnės. Būna ir taip, kad liga neaptinkama metų metus ar net dešimtmečius – tuomet jau kenčiama negrįžtamų pokyčių, kurie gali sukelti net neįgalumą ar tapti mirties priežastimi.

Cukrinio diabeto tipai

Yra keletas cukrinio diabeto tipų, tačiau dažniausiai pasitaikantys yra 1 ir 2 tipo cukrinis diabetas.

Pirmo tipo cukrinis diabetas – jaunų žmonių liga
Cukrinis diabetas pagal ligos sudėtingumą skirstomas į pirmą arba antrą tipą. Pirmojo tipo cukriniu diabetu dažniausiai susergama vaikystėje ar paauglystėje ir liga vystosi sparčiai. Vyresnio amžiaus asmenims ši liga taip pat gali išsivystyti, bet ji vystosi lėčiau ir ne taip akivaizdžiai.

Dažnai pirmo tipo cukriniu diabetu susergama po gripo kiaulytės, užpuolus kitiems virusams arba susidūrus su aplinkos toksinais. Dėl jų poveikio organizmo imuninė sistema kasos beta ląstelėms pradeda gaminti antikūnus, kurie jas naikina. Pirmojo tipo cukrinio diabeto atveju organizmas yra nepajėgus išskirti reikiamo insulino kiekio. Šio tipo diabetas gydomas tik insulinu, tačiau jis gana greitai ir efektyviai padeda žmogui.

Antro tipo cukrinis diabetas – vyresnių žmonių liga
Antro tipo cukrinis diabetas yra genetiškai paveldima liga ir ji sudaro 85–95 proc. visų diabeto atvejų. Žmonėms, kurie turi genetinį polinkį, viršsvoris ir gausus cukraus vartojimas paskatina greitesnį ligos atsiradimą. Visgi turintys polinkį sirgti šia liga, prisilaikydami dietinių reikalavimų (sureguliavus kūno svorį ir fizinį aktyvumą) gali šią ligą atitolinti arba visai jos išvengti.

Kokie cukrinio diabeto simptomai?

Pagrindiniai cukrinio diabeto simptomai yra troškulys, apetito pakitimai (kamuoja stiprus alkis), odos niežėjimas, įvairios infekcijos, kūno masės mažėjimas. Taip pat pacientas pastebi, kad blogiau gyja žaizdos, jis dažniau šlapinasi, jį kamuoja nuovargis ir silpnumas.

Progresuojant ligai atsiranda regėjimo sutrikimų, be to, vargina odos tirpimas ir niežėjimas. Dažniau kamuoja šlapimo takų infekcijos, didėja kraujo spaudimas.  Sergant pirmo tipo cukriniu diabetu itin ryškus staigus kūno masės mažėjimas, labai didelis nuovargis ir silpnumas. Pastebėjus tokius simptomus geriau nedelsti ir kreiptis į gydytojus, nes negydoma liga progresuoja. Pavyzdžiui, I tipo cukrinis diabetas vystosi gana ūmiai, o štai II tipo cukrinis diabetas gali vystytis metų metus.

Kokios cukrinio diabeto komplikacijos?

Deja, bet sergant cukriniu diabetu komplikacijos yra praktiškai neišvengiamos. Ligos aptikimas ankstyvu jos vystymosi periodu padeda išvengti pačių sunkiausių, net mirtinų komplikacijų, o adekvatus gydymas padeda tinkamai kontroliuoti ligą.

Laikas, kuomet išsivystys tam tikrų komplikacijų, labai priklauso nuo įvairių veiksnių – nuo paties paciento sveikatos būklės, gretutinių ligų, gliukozės koncentracijos kraujyje, arterinio kraujo spaudimo rodiklių, kitų maistinių medžiagų apykaitos sutrikimų ir t.t.

Cukrinio diabeto komplikacijos dažniausiai susijusios su tų organų ir organų sistemų sutrikimais, kurie itin jautrūs gliukozės trūkumui. Tarkime, gali sutrikti regėjimas, inkstų funkcija, smegenų kraujotaka, širdies veikla. Pavyzdžiui, cukrinis diabetas yra viena dažniausių aklumo, miokardo infarkto, galvos smegenų insulto ir inkstų nepakankamumo priežastis.

Kita sudėtinga ir gyvenimo kokybę menkinanti komplikacija – varginantys galūnių skausmai, atsirandantys dėl nervinių skaidulų pažeidimų. Dažniausiai pažeidžiamos būtent periferinės kojų nervinės skaidulos. Dėl šios priežasties skauda apatines galūnes, jos tirpsta ir tvinkčioja. Gali atsirasti negyjančių žaizdų, dėl kurių išsivysto gangrena ir kojas belieka tik amputuoti. Pasirodo, cukriniu diabetu sergantiems asmenims galūnės amputuojamos net keliomis dešimtimis kartų dažniau nei sveikiems asmenims.

Kaip angliavandenių ribojimas veikia sergant cukriniu diabetu?

Iki atrandant insuliną (1921 m.), mažai angliavandenių turinčios dietos buvo laikomos standartiniu cukriniu diabetu sergančių žmonių gydymu.

Bendro sutarimo, kiek šia liga sergantis žmogus gali suvartoti angliavandenių, nėra. Tačiau daugelis tyrimų atskleidė, kad cukraus kiekis kraujyje, kūno svoris ir kiti rodikliai pagerėjo, kai buvo suvartojama ne daugiau kaip 20 g angliavandenių per dieną. Be to, kiti atlikti tyrimai parodė, kad galima pasiekti neblogų rezultatų, apribojus angliavandenius ir iki 70-90 g.

Optimalus angliavandenių kiekis yra labai individualus. Juk kiekvienas esame skirtingi ir mūsų organizmai taip pat skirtingai reaguoja į angliavandenius. Pasak Amerikos diabeto asociacijos, nėra universalios dietos, kuri tiktų visiems sergantiems cukriniu diabetu. Geriausia yra sudaryti asmeninį mitybos planą ir nustatyti asmeniškai tinkamą angliavandenių suvartojimą. Norint išsiaiškinti galimą suvartoti angliavandenių kiekį, reikėtų pasimatuoti gliukozės kiekį kraujyje prieš valgį ir 1-2 val. po valgio. Jei cukraus kiekis kraujyje yra mažesnis nei 8 mmol/l, tai reiškia, kad galite drastiškai nemažinti suvartojamų angliavandenių kiekio.

Visgi svarbiausia nepamiršti, kad norint laiku nustatyti šią ligą ir išvengti komplikacijų, labai svarbu darytis tyrimus. Cukrinis diabetas turi būti patvirtintas laboratorijoje tiriant gliukozę veninio kraujo plazmoje.