Depresijos diagnozė daugiau nei dvigubai padidina demencijos riziką

Analizuojant daugiau nei milijono asmenų duomenis, gautus per beveik keturis dešimtmečius, nustatyta, kad bet kokio amžiaus suaugusiems žmonėms, kuriems diagnozuota depresija, tikimybė susirgti demencija vėlesniame amžiuje yra daugiau nei du kartus didesnė nei tiems, kurie depresija neserga.

Šią savaitę žurnale "JAMA Neurology" paskelbtame tyrime taip pat nustatyta, kad ši rizika didesnė vyrams nei moterims, taip pat asmenims, kurie dėl depresijos buvo ne kartą hospitalizuoti.

"Šia tema jau yra atlikta nemažai labai kokybiškų tyrimų, kurių dauguma rodo, kad depresija vėlyvuoju gyvenimo laikotarpiu yra susijusi su demencija", - sako pirmoji autorė Holly Elser, medicinos mokslų daktarė, Pensilvanijos universiteto Filadelfijoje neurologijos rezidentė ir epidemiologė. "Mes pastebėjome, kad šis ryšys išliko nepriklausomai nuo to, ar depresija buvo diagnozuota ankstyvoje, vidurinėje, ar vėlyvojoje brandos stadijoje."

Ryšys tarp depresijos ir demencijos

Bendradarbiaudama su Orhuso universiteto (Danija) gydytojais, daktarė Elser ir jos kolegos peržiūrėjo informaciją apie 1,4 milijono Danijos piliečių sveikatą, surinktą nuo XX a. septintojo dešimtmečio pabaigos. Jie naudojosi Danijos nacionalinio sveikatos registro duomenų baze, o ne šaltiniais Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes ji buvo plati ir išsami.

Tyrėjai nustatė apie 246 500 asmenų, kuriems 1980-2018 m. buvo nustatyta nauja depresijos diagnozė - maždaug 14 000 iš jų vėliau buvo nustatyta demencija. Palyginimui jie išnagrinėjo duomenis apie maždaug 1,2 mln. asmenų, nesergančių depresija, atsitiktinai atrinktų iš Danijos bendrosios populiacijos. Maždaug 39 000 šios grupės atstovų galiausiai buvo diagnozuota demencija.

Abiejose grupėse vidutinis amžius buvo apie 50 metų, beveik du trečdaliai jų buvo moterys.

Rezultatai atskleidė, kad tiems, kuriems anksčiau buvo diagnozuota depresija, tikimybė susirgti demencija vėlesniame amžiuje buvo 2,41 karto didesnė.

Amžius nesvarbus, kai kalbama apie demencijos riziką

Tyrimo autoriai nustatė, kad 18-44 metų (ankstyvasis amžius), 45-59 metų (vidutinis amžius) ir 60 metų ir vyresnio amžiaus (vėlyvasis amžius) amžiaus grupėse demencijos rizika išlieka beveik tokia pati, nepriklausomai nuo to, kada asmeniui buvo diagnozuota depresija.

Tyrėjai pažymėjo, kad maždaug dviem trečdaliams sergančiųjų depresija buvo diagnozuota iki 60 metų amžiaus.

"Tyrimas pabrėžia, kad nesvarbu, kokio amžiaus esate, jei jaučiate depresijos ar pažinimo funkcijų silpnėjimo simptomus, pasikalbėkite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju ir įsitikinkite, kad gaunate reikiamą medicininę pagalbą", - sako daktarė Heather M. Snyder, Alzheimerio asociacijos viceprezidentė Heather M. Snyder, atsakinga už medicininius ir mokslinius ryšius. "Tai turėtų būti įprastos jūsų priežiūros dalis."

Elser pabrėžia, kad nors tyrimas rodo ryšį tarp depresijos ir demencijos, jis neįrodo, kad ankstyvojo ar vidutinio amžiaus depresija sukelia demenciją.

Demencijos tikimybė didesnė vyrams

Lyginant skirtumus tarp lyčių, vyrams, sergantiems depresija, demencija buvo diagnozuota maždaug 3 kartus dažniau, o moterims - 2,2 karto dažniau.

"Mes žinome, kad depresija moterims diagnozuojama kur kas dažniau nei vyrams, - sako Elseris, - tačiau būtent vyrų ryšys su demencija yra stipresnis."

Nors tyrime nebuvo tiriamos šio skirtumo priežastys, ji spėja, kad vyrai gali sirgti sunkesne depresija, o tai savo ruožtu lemia didesnę vėlesnės demencijos riziką.

"Manau, kad šį lyčių skirtumą reikia tirti toliau, kad būtų galima išsiaiškinti, kodėl taip atsitinka", - sako ji.

Kitos išvados rodo, kad daugkartinis hospitalizavimas dėl depresijos yra susijęs su didesne demencijos tikimybe vėlesniame amžiuje, o rizika didėja su kiekvienu vėlesniu hospitalizavimu.

Ar depresijos gydymas gali padėti sumažinti demencijos riziką?

Tyrėjai taip pat nustatė, kad tai, jog per šešis mėnesius nuo depresijos diagnozės nustatymo buvo paskirti antidepresantai, neturėjo įtakos demencijos diagnozės dažnumui vėlesniame amžiuje.

Vis dėlto Elseris priduria, kad kai kurie įrodymai rodo, jog gydymas antidepresantais mažina demencijos riziką.

"Būtų įdomu apsvarstyti, ar elgesio terapija kartu su antidepresantais dar labiau sumažina demencijos riziką", - sako ji. "Manau, kad asmenims, kuriems dabar pasireiškia depresijos simptomai, prioritetas yra depresijos simptomų valdymas, o ne nerimas dėl to, kas gali ateiti ateityje."

Dėl to, kodėl depresija gali padidinti demencijos tikimybę, daktarė Snyder teigia, kad depresijos sukeltos kančios gali pakenkti širdies sveikatai, o tai savo ruožtu gali neigiamai paveikti smegenis.

"Matome, kad yra ryšys tarp depresijos ir kraujagyslių ligų, kurios, kaip manoma, taip pat didina smegenų pažeidžiamumą demenciją sukeliančioms ligoms", - sako ji. "Taip pat žinoma, kad depresija didina gliukokortikoidų, kurie yra steroidai smegenyse, susiję su imunine sistema ir galbūt didina uždegimą smegenyse, gamybą."

Nacionalinio psichikos sveikatos instituto duomenimis, depresija ir demencija yra paplitę sutrikimai: Nacionalinio psichikos sveikatos instituto duomenimis, depresija serga apie 20 milijonų suaugusių amerikiečių, o demencija - apie penkis milijonus suaugusiųjų, kaip nurodo Ligų kontrolės ir prevencijos centras.