Gydytojai rekomenduoja ypatingas rudens uogas. Šaltalankiai – nepakeičiamas vaistas ir maistas

Daugiau nei tūkstantį metų pasaulio medicinoje žinomi šaltalankiai – vertingas maistas ir vaistas. Mažytėse oranžinėse uogose slypi neišmatuojama galia, kurios nauda pasinaudoti gali kiekvienas. Šaltalankiuose yra daugiau vitamino C nei apelsinuose ar citrinose, taip pat vitaminų A, E, K, B grupės ir beta karoteno. Be to, šaltalankiuose gausu geležies, kalcio, magnio, fosforo, kalio ir kitų mikro bei makroelementų.

Šaltalankiai - uogos/vaistas, žinomas nuo senovės

Kai kuriuose Eurazijos regionuose šaltalankių krūmai yra vieni seniausių sausumos augalų, žinomų nuo ledynmečio periodo. Nors šios uogos dabar plačiai paplitusios visoje Europoje, auginti pradėtos Nepale. Klimato pokyčiai per paskutinį didįjį ledynmetį paskatino jų išplitimą į Vidurio Europą.

Pirmieji įrodymai apie gydomąjį poveikį atsirado IV a. pr. Kr. Remiantis istoriniais šaltiniais, šaltalankiai buvo Aleksandro Didžiojo armijos dietos dalis. Mongolijos imperatorius Čingischanas šiomis uogomis maitindavo armijos vyrus ir arklius, kad būtų sveiki ir bet kurią akimirką pasiruošę mūšiui. Iš tiesų, ne kartą pastebėta, kad tiek žmonės, tiek sužeisti arkliai buvo gydomi šio augalo lapais ir vaisiais. Botaninis šių uogų pavadinimas Hippophae L. kilęs iš graikų kalbos žodžio „hippo“, reiškiančio arklį. 

Viena graikų legenda byloja, kad karo metu arkliai buvo paleisti į laisvę natūraliai nugaišti. Kariai buvo šokiruoti, kai iš šaltalankiais apaugusių miškų žirgai grįžo kupini sveikatos ir jėgų bei žvilgančiu kailiu.

Per Černobylio atominės elektrinės katastrofą šaltalankiai naudoti nudegusių aukų odai gydyti.

Rusijos kosmoso programos metu kosmonautai naudojo šaltalankius kaip specialios mitybos dalį, skirtą kovoti su kosmine radiacija.

 
Istorinių įrašų apie oranžinių uogų vartojimą taip pat galima rasti Tibeto ir kinų medicinoje. Senovės Tibeto gydymo meno knygoje „Sibu Yi Dian“, parašytoje VIII a., beveik 30 skyrių dedikuota šaltalankiams, aprašoma jų nauda mitybai ir gydymui. Kinai nuo seno naudojo šaltalankius gydymui. Dažniausiai juos pasitelkdavo lėtinėms infekcijoms, tokioms kaip peršalimas, kosulys, gydyti. Taip pat žinota, kad mažina toksinus plaučiuose ir visame kūne. Pirmoji šių uogų biocheminė analizė atlikta 1929 m. Nuo tada žinios apie jų sveikatai naudingas savybes tik didėja.

Kaip rinkti šaltalankių uogas

Šaltalankių uogas geriausia rinkti prieš pirmąsias šalnas, nors jos prinoksta jau iki rugsėjo vidurio. Uogos paprastai auga labai glaudžiomis kekėmis ir yra stipriai prisitvirtinusios prie stiebo, tad nėra labai lengva jas nuskinti. Šaltalankių rinkimui galite išbandyti du būdus:

Sodo žirklėmis, skirtomis genėti medžiams, tiesiog nukirpkite šakeles su uogomis, o paskui uogas nuo šakelės nubraukite šakute tiesiai į dubenį. Jokiu būdu negalima persistengti – kirpkite šaltalankių krūmą taupant, nes krūmas kitam sezonui vėl turės atauginti naujas šakeles – nuo to priklausys sekančių metų derlius. Taip pat būtinai palikite šiek tiek uogų ir paukščiams.

Kitas būdas – leisti uogoms sušalti, tuomet pakračius krūmą jos gan lengvai nubyrės pačios nuo šakelių – beliks jas tiesiog susirinkti.

Šaltalankių uogų arbatos nauda sveikatai

Šaltalankių arbatos nauda, bei pagalba organizmui nuo įvairių negalavimų:

• Padeda esant sumažėjus skrandžio rūgštingumui.
• Padeda nuo vidurių užkietėjimo.
• Stiprina ir apsaugo nuo širdies ligų, lengvina simptomus.
• Gausus vitaminų šaltinis – papildo organizmą reikiamais vitaminais, ypač labai aktyvų gyvenimo būda propaguojantiems žmonėms, sportuojantiems.
•  Labai tinka vyresniems žmonėms atstatyti energijai.
• Padeda sustiprinti organizmą po cheminės ir radiacinės terapijos, antibiotikų vartojimo.
• Padeda sergantiems diabetu.
• Veikia profilaktiškai – sumažina infarkto ir insulto riziką.
• Patyrus įvairius organizmo stresus dėl fizinio ar psichinio pervargimo, po įvairių ligų padeda atstatyti organizmo resursus.

Šaltalankių lapų arbatos nauda organizmui

Šaltalankių lapai taip pat savyje turi gydomųjų galių, tad verta pasigaminti arbatos ir iš lapų, kurių geriausia prisirinkti iki Joninių.

Šaltalankių lapų arbatos gydomosios savybės:

• Veikia raminančiai – šaltalankių lapuose esantis vitaminas C ir steratoninas padeda sustiprinti nervų sistemą, pagerinti miegą, nuimti traukulius.
• Stabdo piktybinių navikų vystymąsį.
• Teigiamai veikia kraujotakos sistemą: mažina spaudimą, praplečia kraujagysles, šaltalankių lapuose esantys kumarinai neleidžia susidaryti trombams.
• Gerina virškinimą, padeda mikrobiotai atsistatyti po gydymo antibiotikais, palengvina simptomus esant skrandžio, žarnyno ligoms.
• Padeda esant odos susirgimams.
• Mažina cholesterolio kiekį, teigiamai veikia norint sureguliuoti kūno svorį (siekiant sulieknėti).
• Turi priešvirusinį poveikį, tad tinka vartoti esant peršalimo ligoms.

Naudingosios medžiagos 100 g uogų

Riebalai - 5,00 g

Angliavandeniai - 6,25 g

Fosforas - 8,60 mg

Kalcis - 42,00 mg

Kalis - 133,00 mg

Magnis - 30,00 mg

Vitaminas C - 165,00 mg

Vitaminas K - 11,33 µg

Šaltalankiai naudingi sergantiesiems mažakraujyste, hipovitaminoze, peršalimo ir infekcinėmis ligomis, virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių sistemos, kepenų ir inkstų ligomis. Šaltalankiai taip pat padeda esant stresui, nuovargiui, depresijai, miego ir atminties sutrikimams. Šaltalankiai gerina medžiagų apykaitą ir skatina svorio metimą.

Tačiau šaltalankių nereikėtų vartoti per daug, nes tai gali sukelti alergines reakcijas, dirginti gleivinę ar padidinti skrandžio rūgštingumą. Taip pat šaltalankių reikėtų vengti esant individualiam netoleravimui arba esant kontraindikacijoms, pvz., skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligei, cholecistitui, pankreatitui ar tulžies akmenligei. Prieš vartojant šaltalankius, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.