Ką reikia žinoti tėvams išleidžiant vaiką į mokyklą. Svarbus ir psichologinis pasiruošimas

Rugsėjo pirmosios šventinę nuotaiką daugeliui mokinių tėvelių temdo nemažai rūpesčių. Kyla įvairiausių klausimų: kokius drabužius, avalynę, kuprines ir mokyklinės kanceliarijos smulkmenas parinkti savo atžaloms ar panašiai. 

Ruošiant vaiką į mokyklą svarbu pasirūpinti ne tik mokinuko darbo vieta bei mokyklinėmis prekėmis, tačiau ir vaiko psichologine būkle. Rugsėjo 1-ąją mokyklos duris pirmą kartą pravers tūkstančiai pirmokų, kuriems ši diena be džiaugsmo atneš ir nerimą, o gal net ir baimę. Pirmokų tėveliams bei globėjams taip pat prasidės naujas šeimos gyvenimo etapas, atnešantis ne tik teigiamas emocijas, bet ir rūpesčius. 

Pasiruošimas mokyklai neapsiriboja vien tik ugdymo įstaigos pasirinkimu ar mokyklinių prekių pirkimu. Tėvai arba globėjai, išleidžiantys į mokyklą savo vaikus, dažnai susimąsto, ar jų atžalos pasirengusios lankyti mokyklą.

Sveikos gyvensenos įpročiai turi būti formuojami nuo mažens

Kad vaikas augtų sveikas, labai svarbu nuo pat mažens formuoti sveikos ir saugios gyvensenos įpročius. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti fizinio aktyvumo skatinimui. Pagal PSO rekomendacijas vaikas kiekvieną dieną turėtų būti fiziškai aktyvus ne mažiau kaip 1 valandą. Deja, apklausų duomenimis tik 15,5 proc. mokinių fizinis aktyvumas atitinka šias rekomendacijas.

Augančiam organizmui ne mažiau svarbi mityba. Grūdų produktai, daržovės ir vaisiai – rekomenduojami didesnės biologinės vertės maisto produktai. Deja, apklausos duomenimis daržoves kartą ar kelis kartus per dieną vartoja tik 22,4 proc. moksleivių, vaisius – trečdalis. Nevisavertę vaikų mitybą atskleidė faktas, kad nemaža dalis jų kasdien vartoja mažos maistinės vertės produktus. Saldainių ir šokolado kartą ar kelis kartus per dieną valgė kas ketvirtas (23,3 proc.) mokinys, torto, pyragaičių ir sausainių – 7,5 proc., bulvių traškučiais užkandžiavo 5,4 proc. vaikų, kokakolos ir kitų gazuotų gėrimų kasdien gėrė kas dešimtas mokinys (10,2 proc.).

Pratinkite savo atžalas kasdien valgyti pusryčius. Vaikai, valgantys sočius pusryčius, būna darbingesni, geriau koncentruoja dėmesį, jų geresnė atmintis bei nuotaika, rečiau būna nutukę.

Kaip stiprinti pasitikėjimą savimi

Vaikas turi tvirtai žinoti, kad tėvai juo tiki ir pasitiki, o susidūręs su iššūkiais jis visada sulauks tėvų palaikymo ir paramos. Šiame amžiuje labai svarbu, kad vaiko pasitikėjimas savimi būtų ugdomas fiziškai ir psichologiškai saugioje aplinkoje. Jeigu vaikas nesijaučia aplinkoje saugiai ir užtikrintai, tuomet jo pasitikėjimas savimi tik silpsta.

Svarbu, kad aplinka, kurioje vaikas auga, ugdosi, būtų saugi ir priimtų vaiką tokį, koks jis yra. O jis yra unikalus. Tiek tėvai, tiek pedagogai turi pastebėti ne tik didelius, bet ir mažus vaiko pasiekimus, nes tai kelia vaiko savivertę. Šiame amžiuje reikia leisti vaikams priimti sprendimus savarankiškai, ugdyti jų pasitikėjimą savimi, leisti pasijusti reikšmingais ir taip motyvuoti eiti pirmyn.

Keli patarimai tėvams

Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės tokiais klausimais kaip „ar labai bijai eiti į mokyklą?“ ir panašiai. Jei vaikas jaučia tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir patys kadaise taip jautėtės.

Atkreipkite dėmesį, kokios nuotaikos vaikas išeina į ugdymo įstaigą ir kokios iš jos grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.

Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje, stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus. Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite įsijausti į savo vaiko situaciją.

Vaikui, pradėjusiam naują etapą, lengviau įveikti adaptacijos problemas, kai jaučia, kad tėvams rūpi, kaip jam sekasi, kai gali dalintis savo patirtais išgyvenimais.