Kodėl senstant keičiasi mūsų balsai

Nors ne paslaptis, kad senėjimas veikia kiekvieną mūsų kūno dalį, tai nėra vienintelė priežastis, dėl kurios žmogaus balsas bėgant metams gali skambėti visai kitaip.

Šių metų "Glastonbury" festivalyje seras Eltonas Johnas pasiekė rekordą ir tapo žiūrimiausiu festivalio dalyviu per visą festivalio istoriją - jo paskutinį pasirodymą Jungtinėje Karalystėje tiesiogiai per BBC stebėjo daugiau nei 7 milijonai žmonių.

76-erių dainininkas neabejotinai pademonstravo visą jam būdingą šou meistriškumą. Tačiau daugelis tų, kurie dešimtmečiais sekė jo muziką, pastebėjo, kaip smarkiai per karjerą pasikeitė jo balsas - ir ne tik dėl 1980-aisiais atliktos operacijos, kurios metu iš balso stygų buvo pašalinti polipai.

Taip pat ne viskas dėl senėjimo. Nors ne paslaptis, kad tai veikia kiekvieną mūsų kūno dalį, tai nėra vienintelė priežastis, kodėl žmogaus balsas, net tokio profesionalaus dainininko kaip seras Eltonas, bėgant metams gali skambėti visai kitaip.

Jūsų balso skambesys

Balsas sklinda iš balso stygų. Jos yra gerklose, kvėpavimo sistemos dalyje, kuria oras iš gerklės patenka į plaučius. Kai oras išeina iš plaučių ir patenka per gerklas, jis sukelia balso stygų vibraciją - taip išgaunamas garsas.

Balso stygas sudaro trys pagrindinės dalys: balso raumuo, balso raištis ir jas dengianti gleivinė (su liaukomis). Taip jų paviršius išlieka drėgnas ir apsaugomas nuo pažeidimų.

Gerklėje taip pat yra dar maždaug 17 kitų raumenų, kurie gali keisti balso stygų padėtį ir įtempimą - taip keičiasi skleidžiamas garsas.

Prieš brendimą balso stygų skleidžiamas garsas skiriasi labai nedaug. Tačiau lytinio brendimo metu pradeda veikti hormonai. Dėl to pakinta gerklų struktūra - vyrams labiau išryškėja Adomo obuolys - ir balso stygų ilgis. Po lytinio brendimo vyrų balso stygų ilgis yra apie 16 mm, o moterų - 10 mm.

Moterų balso stygos po lytinio brendimo taip pat būna 20-30 % plonesnės. Dėl šių trumpesnių ir plonesnių balso stygų moterys paprastai turi aukštesnį balsą nei vyrai.

Net ir po lytinio brendimo hormonai gali turėti įtakos balsui. Pavyzdžiui, moters balsas gali skambėti skirtingai priklausomai nuo menstruacinio ciklo etapo - geriausia balso kokybė būna ovuliacijos fazėje. Taip yra todėl, kad šiuo etapu liaukos gamina daugiausiai gleivių, todėl balso stygos geriausiai funkcionuoja.

Tyrimai taip pat rodo, kad moterų, vartojančių kontraceptines tabletes, balso kokybė mažiau kinta, nes tabletės sustabdo ovuliaciją.

Kita vertus, hormonų pokyčiai priešmenstruaciniu laikotarpiu trukdo balso stygoms, todėl jos tampa standesnės. Tai gali paaiškinti, kodėl septintajame dešimtmetyje operos dainininkėms būdavo siūlomos "malonės dienos", kad jos nepažeistų balso stygų. Kadangi moterų balso stygos yra plonesnės, jos taip pat gali būti labiau pažeidžiamos dėl pervargimo.

Viskas sensta

Kaip ir beveik visos kitos kūno dalys, balso stygos sensta. Tačiau šie pokyčiai gali būti ne visiems tokie pastebimi.

Senstant gerklėje pradeda didėti mineralinių medžiagų kiekis, todėl ji tampa standesnė ir labiau panaši į kaulą nei į kremzlę. Šie pokyčiai gali prasidėti jau nuo trisdešimties metų - ypač vyrams. Dėl to balso stygos tampa mažiau lanksčios.

Raumenys, kurie leidžia balso stygoms judėti, senstant taip pat pradeda nykti (kaip ir kiti raumenys). Balso stygas palaikantys raiščiai ir audiniai taip pat praranda elastingumą ir tampa mažiau lankstūs.

Taip pat sumažėja plaučių raumenų funkcija, todėl sumažėja iš plaučių išstumiamo oro galia garsui sukurti. Apsaugines gleives gaminančių liaukų skaičius taip pat sumažėja, kartu sumažėja gebėjimas valdyti gerklas.

Gyvenimo būdas yra veiksnys

Nors daugumos žmonių balso stygos sensta iš esmės vienodai greitai, daugelis gyvenimo būdo veiksnių gali padidinti jų pažeidimo riziką, todėl gali pasikeisti ir jūsų balso skambesys.

Pavyzdžiui, rūkymas sukelia vietinį uždegimą, didina gleivių gamybą, bet taip pat gali išsausinti gleivinės paviršių. Panašų poveikį turi ir alkoholis. Ilgainiui šie veiksniai gali pažeisti balso stygas ir pakeisti balso skambesį.

Kai kurie be recepto parduodami ir receptiniai vaistai taip pat gali keisti balsą, pavyzdžiui, steroidiniai inhaliatoriai, naudojami nuo laringito. Kraują skystinantys vaistai taip pat gali pažeisti balso stygas ir sukelti polipų susidarymą, todėl balsas gali skambėti švokščiančiai arba dusliai. Raumenis atpalaiduojantys vaistai taip pat gali dirginti ir pažeisti balso stygas, nes dėl jų skrandžio rūgštis gali patekti atgal į gerklas. Laimei, šių vaistų sukeltas dirginimas ir pokyčiai paprastai išnyksta nustojus juos vartoti.

Dar vienas gyvenimo būdo veiksnys gali būti pervargimas, kuris paprastai būdingas dainininkams ir kitiems žmonėms, kurie daug naudoja balsą dirbdami, pavyzdžiui, mokytojams ir fitneso instruktoriams. Tai gali sukelti neįprastą būklę, vadinamą Reinkės edema, kurią taip pat gali sukelti rūkymas. Dėl Reinkės edemos balso stygose išsipučia skysčiai, todėl pakinta balso aukštis - dažnai jis tampa gilesnis.

Kraštutiniais Reinkės edemos atvejais skysčiui išpilti reikalinga operacija. Tačiau daugeliu atvejų naudingas poilsis ir vengimas dirgiklių (rūkymo ir alkoholio), o kalbėjimo ir kalbos terapija taip pat gali padėti išspręsti garso pokyčius.

Mūsų vokalo kokybės palaikymas

Nors kai kurių su amžiumi susijusių balso stygų pakitimų negalime pakeisti, galime išsaugoti balso kokybę ir gebėjimus, jei jį nuolat naudosime. Tai gali paaiškinti, kodėl daugeliu atvejų dainininkų balsas su amžiumi keičiasi kur kas mažiau nei nedainuojančių kolegų.

Kasdien garsiai dainuojant ar skaitant galima pakankamai lavinti balso stygas ir sulėtinti jų nykimą.

Taip pat svarbu prižiūrėti balso stygas. Vandens vartojimas ir alkoholio bei tabako vartojimo ribojimas gali padėti išvengti didelio jų silpnėjimo ir pažeidimų.
Adamas Tayloras, profesorius ir Lankasterio universiteto Klinikinės anatomijos mokymo centro direktorius