Medus: natūralūs produktai iš medaus ir kokią naudą jie duoda žmogaus sveikatai

Kada žmogus ėmė naudoti medų - sunku pasakyti. Tačiau žinoma, kad  prieš 9000 metų darytuose raižiniuose, rastuose uolose Ispanijoje, buvo atvaizduotos bitės. Bičių avilių piešiniai rasti Saulės šventykloje Kaire, pastatytoje 2400 metais prieš mūsų erą.

Medus – tai gamtos dovana, kurią ne kiekvienas žmogus įvertina taip kaip reikėtų. Yra gana nemažai medaus rūšių ir kiekviena rūšis – savita ir labai naudinga. Jau nuo gilios senovės žinoma apie medaus neįkainojama vertę žmogaus organizmui. Jis ilgina žmogaus gyvenimą, slopina skausmą ir malšina troškulį. Medus turi didelę reikšmę organizmo jėgų palaikymui ir stiprinimui bei gydant įvairiausiais ligas. Natūralūs vitaminai esantys meduje daug efektyviau veikia organizmą nei sintetiniai. Juos organizmas geriau pasisavina. Medus naudojamas ne tik maistui, bet ir vaistams bei kosmetikai.

Senovės egiptiečiai naudojo medų kaip maisto saldiklį, dovaną dievams ir netgi gamindami skystį balzamavimui. Egiptiečiai pirmieji ėmė gaminti medaus pyragus ir aukoti juos dievams, vėliau tą patį darė ir graikai. Manoma, kad senovės graikai pirmieji ėmė naudoti medų ne tik kaip maistą, bet ir kaip vaistą.  Senovės graikų receptų knygose gausu saldžių mėsos patiekalų ir pyragų, pagamintų su medumi.

Senovės romėnai taip pat gamino medų ir aukojo jį dievams. Romos imperijos klestėjimo laikotarpiu  bičių laikymas paplito visoje imperijoje. Įsitvirtinus krikščionybei, medaus ir bičių vaško populiarumas dar labiau išaugo, nes imta gaminti žvakes.

Medus savo populiarumą ėmė praradinėti Renesanso laikotarpiu, kuomet į Europą imtas gabenti cukrus. Cukrus greitai tapo populiariu saldikliu ir medaus suvartojimas ėmė mažėti.

O ar žinote, kad Popiežius Urbonas VIII savo emblemoje turėjo bitę? Vaizduoti bites emblemose buvo dažnas reiskinys. Buvo tikima, kad bitės turi specialias galias. Bitės buvo atvaizduotos Napaleono Bonaparto vėliavoje bei apsiauste.

Kaip išgaunamas medus?

Medus yra tirštas, lipnus skystis, kurį pagamina bitės, naudodamos gėlių nektarą. Nektaras yra saldus skystis, kurį bitės išsiurbia iš žiedų savo ilgais, tūbelės formos liežuvėliais ir saugo jį skilvelyje, sumaišytą su seilėmis. Čia nektaras susimaišo su enzimais, kurie keičia jo cheminę sudėtį ir PH bei padaro jį tinkamą ilgalaikiam saugojimui. Kai bitė grįžta į avilį, ji perduoda surinktą nektarą kitai bitei, atrydama jį iš savo skilvelio. Procesas yra kartojamas, kol nektaras yra apvirškinamas ir sudedamas į korius.

Sudėtas į korius, nektaras yra klampus skystis, dar ne labai panašus į medų, kurį mes vartojame – jame yra daug vandens. Tam, kad pašalintų vandens perteklių, bitės mojuoja sparneliais pagreitindamos garavimą. Kai didžioji vandens dalis išgaruoja, galiausiai bitės užklijuoja korį sekretu iš savo skrandžio, kuris galiausiai sutirštėja ir virsta bičių vašku.

Apsaugotas nuo drėgmės ir oro poveikio, medus gali išlikti nesugedęs neribotą laiko tarpą, aprūpindamas bites maistu visą žiemos sezoną.

Natūralaus medaus nauda žmogaus organizmui

Medų sudaro 80% natūralaus cukraus, 18% vandens ir 2% enzimų, vitaminų, mineralų bei antioksidantų, kurie yra labai naudingi mūsų sveikatai.  

Gerina virškinimą ir miegą

Medus padeda reguliuoti virškinimą ir sumažina virškinimo sutrikimų riziką. Jis taip pat skatina geresnį maisto medžiagų įsisavinimą organizme. Medus gali padėti pagerinti miego kokybę dėl natūralaus triptofano kiekio, kuris padeda organizmui gaminti miego hormonus.

Medaus nauda svorio metimui

Tyrimai susiejo medaus vartojimą su svorio metimu. San Diego universiteto mokslininkai atrado*, kad cukraus pakeitimas medumi padėjo nepriaugti svorio ir sumažino cukraus kiekį kraujyje. Palyginti su cukrumi, medus gali padėti sumažinti trigliceridų kiekį.

Kitas Vajomingo universiteto tyrimas* parodė, kad medus gali aktyvuoti hormonus, kurie mažina apetitą. Bendrai imant, visi tyrimai priėjo išvados, kad medus gali sumažinti nutukimą.

5000 metų senumo tradicinio holistinio mokymo ir mitybos sistema Ajurveda nurodo, kad medus yra vienintelis leidžiamas saldikis tiems, kurie nori numesti svorio, nes medus sušildo organizmą, taip skatindamas metabolizmą. Laikantis šio patarimo, norintys numesti svorio, turėtų pradėti savo dieną nuo mažo šaukštelio medaus ir šilto vandens (ne karšto!) stiklinės.

Skatina žaizdų gijimą ir teikia energiją

Dėl savo antibakterinių savybių, medus gali būti naudojamas žaizdų gydymui ir gijimui. Natūralus medus suteikia organizmui energijos ir gali padėti sumažinti nuovargį.

Antioksidantai ir pagalba imuninei sistemai

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad meduje yra antioksidantų flavanoidų, tokių kaip pinocembrinas, pinostrobinas ir chisinas, kurie padeda kovoti su ligomis. Pinocembrinas palaiko enzimų veiklą, o daugeliu tyrimų įrodyta, kad jis siejamas su vėžinių ląstelių apoptoze (ląstelių mirtimi), taigi gali apsaugoti nuo daugelio tipų vėžio.

Kasdieninis medaus vartojimas gerina sveikatą, tiekdamas kūnui antioksidantus, kurie pašalina laisvuosius radikalus, galinčius sukelti ligas. Medus taip pat gerina imuninės sistemos darbą,  apsaugodamas nuo daugelių ligų. Jo sudėtyje yra polifenolio, kuris laikomas galingu antioksidantu, galinčiu sumažinti širdies ligų  ir vėžio riziką.

Medus - natūralus vaistas

Medus gali būti toks pats veiksmingas vaistas nuo kosulio, kaip ir daugelis vaistinėse parduodamų sirupų. Moksliniai tyrimai parodė, kad net viena medaus dozė gali ženkliai sumažinti gleivių išsiskyrimą bei kosulį. Tyrimas parodė, kad medus gali būti toks pat veiksmingas kaip difenhidraminas ir dekstrometorfanas – dažni vaistų nuo kosulio ingredientai.

Meduje mirkyti bintai taip pat turi gydomųjų galių. Piteris Charlzas Molanas Naujosios Zelandijos Waikato universitete atliktų tyrimų* metu atrado, kad medaus natūralios antibakterinės savybės padeda gydyti žaizdas. Jis taip pat pastebėjo, kad medus, reaguodamas su žmogaus organizmo išskiriamais skysčiais, pagamina vandenilio peroksidą, taip sukurdamas nepalankią aplinką vystytis bakterijoms.

Gydant nudegimus ir žaizdas, medus gali būti tepamas tiesiai ant problematinės vietos, aprišant 24-48 valandoms. Mumbajaus ligoninėse nuo 1991 -ųjų metų plačiai naudojamas medaus ir ghee sviesto mišinys infekuotoms žaizdoms gydyti. *

Medaus nauda ir efektyvumas buvo plačiai tirtas siekiant gydyti įvairų tipų votis ir prieita išvados, kad jis gali sumažinti voties dydį, o taip pat skausmą ir kvapą.

2013 metais tyrimo metu paaiškėjo, kad medus, vartojamas didelėmis dozėmis (1 g /1 kg - žmogaus masės per dieną) 8 savaites, gali gerokai palengvinti alergijos žiedadulkėms simptomus. Mokslininkai patvirtino, kad medaus vartojimas pagerino visų sergančiųjų rinitu simptomus, tokius kaip ašarojančios, niežtinčios akys, čiaudulys ir kitus.

Kai kurie teigia, kad medaus šaukštelis veikia kaip antialerginių vaistų dozė.

Medaus savybės ir medaus rūšys

Medus yra gliukozės ir fruktozės mišinys, kurį mūsų organizmas pasisavina labai greitai. Jis yra vienas iš tų retų produktų, kurio beveik nereikia perdirbti. Jis greitai pasisavinamas ir greitai atstato žmogaus jėgas. Medaus rūšių cheminė sudėtis bei biologinės ypatybės skirtingos. Tai priklauso nuo augalų, iš kurių rinktas nektaras, ir nuo metų laiko. Meduje randama apie 300 įvairių medžiagų: apie 19 proc. vandens, daug angliavandenių, iš kurių daugiausiai – fruktozės ir gliukozės (po 33 ir 40 proc). Taip pat meduje yra 1,5–5 proc. sacharozės, 5–10 proc. maltozės, kitų cukrų, mineralinių medžiagų (geležies, kalio, kalcio, magnio, natrio) vitaminų (B1, B2, B3, PP, niacino, pantoteno rūgšties), nedideli kiekiai fermentų, fitoncidų, hormonų, eterinių aliejų bei medžiagų, turinčių aromatinių, antioksidacinių bei baktericidinių savybių.

Bitininkų teigimu, Lietuvoje medus yra mišrus, bitės nėra išrankios – nuo įvairių augalų renka ir nektarą, ir lipčių. Toks medus yra aromatingas, skanus, o jo biologinis poveikis labai įvairiapusis, nes medus turi labai daug ir įvairių vertingų medžiagų. Tamsus medus yra maistingesnis, turtingesnis mineralinių medžiagų, nors malonesnio skonio – šviesus medus. Tamsiame meduje, skirtingai negu šviesiame, geležies yra keturis kartus, vario – du, o mangano – net keturiolika kartų daugiau.

Labai svarbu nusipirkti ir naudoti natūralų, nefalsifikuotą medų. Ką tik išsuktas medus esti skystas, tačiau vėliau jis kristalizuojasi, o tai geros kokybės požymis. Kristalizuodamasis medus šviesėja, o ant sutirštėjusio medaus paviršiaus susiformuoja balta gliukozės plutelė, kuri laikoma itin vertinga. Tokį medų galima drąsiai pirkti. Žiemą nepirkime skysto medaus – jis arba perkaitintas ir netekęs veikliųjų medžiagų, arba užsienietiškas, paveiktas ultragarso. Tinkamai paruoštas bei gerai išlaikytas natūralus lietuviškas medus sveikatos požiūriu yra pats vertingiausias. Per anksti iš avilio išimtas medus linkęs surūgti. Surūgusį medų nesunku atpažinti iš nemalonaus, rūgštaus kvapo. Be to, jis inde susisluoksniuoja: apačioje nusėda tirštas, o viršuje lieka skystas. Vandens kiekis tokiame meduje viršija normą.

Plačiau apie medaus rūšis

Pagal kilmę medus skirstomas į vienarūšį (monoflorinį) – grikių, liepų, kt. ir daugiarūšį (poliflorinį) – pievų, miškų. Žmogui vertingesnis yra daugiarūšis, ypač spygliuočių lipčiaus, medus. Jame daugiau retų junginių.

Liepų medus – šviesiai geltonas, kartais gelsvai žalsvas, malonaus liepų žiedų kvapo. Tinka gydyti peršalimo ligas, malšina kosulį, skatina prakaitavimą.

Aviečių medus – nuo šviesiai geltono su žalsvu atspalviu iki tamsaus kaip smala, susikristalizavęs darosi labai šviesus su pilkšvu ar melsvu atspalviu, kristalizuojasi smulkiai, malonaus aviečių kvapo. Tinka peršalimo ligoms gydyti, malšina kosulį, galima vartoti profilaktiškai.

Grikių medus – tamsiai geltonas ar rudas, aštraus specifinio skonio ir kvapo. Jis turi daug geležies ir baltymų.

Pievų medus - poliflorinis, t. y. surinktas iš daugelio augalų žiedų, malonaus skonio, geltonas arba gelsvai rusvos spalvos. Jame yra daug aromatinių medžiagų, nemažai B grupės ir C vitaminų. Jis vertingas nusilpusiems žmonėms ir peršalimo ligoms gydyti.

Miško medus – dažniausiai tamsus (priklauso nuo miško augalų), turi daug mineralinių medžiagų, kalio ir natrio druskų. Labai naudingas žmogaus organizmui.

Kiti naudingi ir natūralus medaus produktai

Žiedadulkės

Žiedadulkės yra labai vertingas, biologiškai aktyvus bičių produktas. Jose yra folio rūgšties, kalio, kalcio, geležies, beveik visų vitaminų, proteinų (baltyminių medžiagų), sudarytų iš svarbiausių aminorūgščių. Aminorūgščių jose net 7 kartus daugiau nei kiaušiniuose ar jautienoje. Žiedadulkėse vitamino A yra net 20 kartų daugiau negu morkose. Jose yra beveik visų reikalingų organizmui maisto medžiagų. Todėl žiedadulkės vartojamos kaip priedas, papildantis maisto racioną biologiškai aktyviomis medžiagomis. Žiedadulkės skatina organizmo regeneracinius procesus. Tinka nervinės depresijos, prostatos ligų profilaktikai, gerina regėjimą, puoselėja odą iš vidaus, reguliuoja virškinimą.

Bičių duona

Surinkusios žiedadulkes, bitės jas sutrombuoja į korių akutes ir užpila medumi. Ten jos surūgsta ir užsikonservuoja. Manoma, kad bičių duona yra dar geriau pasisavinama nei žiedadulkės, nes yra suardomi žiedadulkių apvalkalai. Kai kurie žinovai tikina, kad bičių duona yra vertingesnis baltyminis produktas, nes biologiškai aktyvios savybės bičių duonoje išlieka ilgiau nei žiedadulkėse. Bičių duonelę tinka naudoti norint atstatyti jėgas po įvairių susirgimų, mažakraujystės ir aterosklerozės profilaktikai, patiriant fizinį ar emocinį krūvį, ji normalizuoja skydliaukės veiklą, hormoninius sutrikimus, stiprina nervų ir imuninę sistemas, pagerina vyrų spermos kokybę.

Bičių pikis

Bitės padovanojo žmonijai dar vieną naudingą produktą – bičių klijus arba pikį (propolį). Tai unikali medžiaga. Daugelis mano, kad pikis – tai tiesiog augalų smala, kurią surenka bitės. Ne visai taip. Pikis – tai augalinės ir gyvūninės kilmės produktas, bičių pagamintas iš natūralių, biologiškai aktyvių medžiagų, kurias bitės renka nuo įvairių medžių ir augalų jaunų šakelių bei pumpurų. Šias sakingas medžiagas bitės sumaišo su savo seilėmis, fermentais, vašku bei žiedadulkėmis. Jį bitės naudoja koriams sutvirtinti, aviliams dezinfekuoti, jų plyšiams užlipdyti, svetimkūniams balzamuoti.

Gydomąjį pikio poveikį lemia daugybė biologiškai veiklių junginių. Pagrindinę dalį sudaro flavonoidai. Svarbios yra aromatinės rūgštys, eteriniai aliejai, mikroelementai, vitaminai ir aminorūgštys. Šios medžiagos dalyvauja fiziologiniuose organizmo procesuose bei imunologinėse reakcijose. Jos būtinos organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Būtent dėl savo ypatingos sudėties pikis turi specifinį poveikį, kuriam neprilygsta nė vienas iš žinomų natūralių gamtos sukurtų produktų ar chemikų susintetintų medžiagų. Pikis nėra giminingas nė vienam iš dabar vartojamų profilaktinių ar gydomųjų preparatų. Seniau pikis buvo naudojamas tradicinėje medicinoje, ypač gaminant pleistrus žaizdoms gydyti, nes jame yra minkštinančių ir žaizdų gijimą palengvinančių savybių.

Be to, pikis – bakterijas naikinanti medžiaga – tai pagrindinė jo savybė, dėl kurios jis dažnai naudojamas medicinoje. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pikis, naikindamas bakterijas ir virusus, slopina uždegimą ir skausmą, didina organizmo atsparumą. Net ir naudojant pikio preparatus ilgesnį laiką, neatsiranda jam atsparių mikroorganizmų formų, kaip kad vartojant antibiotikus. Pikis padeda esant viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms, peršalimui, be to, dezinfekuoja burnos gleivinę, atstato pažeistus audinius, spartina burnos išopėjimų ir parodontozės gijimą. Be jau minėtų savybių, pikis palaiko ir aktyvuoja imuninės sistemos funkcijas. Kiti bioflavonoidai, randami pikyje, stiprina kapiliarų sieneles ir stabdo kraujo kūnelių agregaciją.

Pikis dalyvauja ir riebalų apykaitos procesuose, mažina cholesterolio kiekį, taip užkirsdamas kelią aterosklerozei, mažina kraujospūdį bei širdies ir kraujagyslių susirgimų riziką. Aišku, bičių pikio teigiamų savybių nereikia pervertinti. Gydantis pikio preparatais, būtina laikytis gydytojo (apiterapeuto) nustatytų dozių (ypač vaikams). Bičių pikio, kaip vidinio vaisto arba aerozolio, nepatartina ruošti namų sąlygomis. Tiek išoriniam, tiek vidiniam vartojimui pikį ir jo preparatus gali skirti tik gydytojai.

Bičių pienelis

Bičių pienelyje yra visų svarbiausių biologinių medžiagų, naudingų žmogaus sveikatai. Pienelį sudaro18–22 proc. baltymų, 1,4–4,3 proc. riebalų, 18 proc. sacharozės ir 20 proc. aminorūgščių, reikalingų organizmui normaliai augti. Bičių pienelis turi daug hormonų ir vitaminų, 14–15 mikroelementų. Tačiau jo negalima vartoti žmonėms, sergantiems antinksčių, ūminėmis vidaus ligomis ar paūmėjus lėtinėms ligoms. Bičių pienelis vartotinas gydytojui prižiūrint. Namų sąlygomis bičių pienelį geriausia laikyti sandariai uždarytame geltono stiklo inde tamsioje vėsioje vietoje. Japonijos medikai teigia, kad bičių pienelis – pati geriausia profilaktikos priemonė šiuolaikiniam žmogui, gyvenančiam užterštoje aplinkoje. Tinka naudoti prieš varžybas, egzaminų metu.

Bičių pienelis ypač veiksmingai padeda susidoroti su stresu. Šis unikalus gamtos produktas didina hemoglobino kiekį kraujyje, mažina cholesterolio kiekį, gerina atmintį, virškinimo sistemos veiklą, skatina senstančių ląstelių atsinaujinimą, stimuliuoja liaukų sekreciją. Taip pat tinka onkologinių ligų profilaktikai bei žmonėms, gaunantiems didesnes radiacijos dozes. Japonijoje dar ir dabar bičių pienelio profilaktiškai skiriama visiems ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams. Bičių pienelis ypač naudingas moterims, bet juo neturėtų piktnaudžiauti berniukai, nes jame gausu moteriškų hormonų.

Bičių nuodai

Geldamos bitės nuo užpuolikų gina savo lizdą. Bičių nuodais žmonės gydosi nuo reumato, sąnarių ligų. Yra manančių, kad galima tam tikras ligas išsigydyti bičių įgėlimais, netgi yra sukurtos metodikos, ant kokių kūno vietų ir kokia tvarka turi būti dedamos bitės įgėlimams, tačiau civilizuotas žmogus išmoko iš bičių nuodus išgauti kitaip. Jie naudojami įtrynimams. Bičių nuodai yra organizmo stimuliatorius, nes sužadina organizmo gynybines reakcijas. Yra žmonių alergiškų bičių nuodams. Kai kuriems ir nuo vieno bitės įgėlimo į pirštą užtinsta akys. Itin alergiškas žmogus nuo vieno bitės įgėlimo gali net mirti, todėl reikia būti budriems ir saugotis.

Reikėtų paminėti, kad natūralus medus yra daug naudingesnis nei pramonės gamybos cukrus arba sirupai. Tačiau per didelis medaus vartojimas gali turėti neigiamą poveikį sveikatai dėl aukšto cukraus kiekio. Todėl svarbu vartoti jį saikingai.

Medus yra puikus natūralus produktas, kuris gali būti naudingas žmogaus sveikatai. Jis turi daugybę savybių, kurios padeda organizmui ir yra naudingos įvairioms sveikatos problemoms sprendžiant. Tačiau prieš pradedant vartoti medų kaip natūralų vaistą, visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju arba dietologu, ypač jei turite specifinių sveikatos problemų ar alergijų.

Atminkite: medų vartoti gali ne kiekvienas – medaus inhaliacijos gali pakenkti bronchų astmos priepuolių metu, šio produkto turi vengti sergantieji plaučių emfizema bei cukriniu diabetu ir visi tie, kuriems medus sukelia alergiją.