Migrena - ne tik prarastas darbingumas. Galvos skausmas, su kuriuo susiduria daugybė žmonių

Migrena – ne tik galvos skausmas. Tai neurologinė liga, pasižyminti skirtingais simptomais ir reikalaujanti skirtingo gydymo. Tai liga, kuri gali labai trikdyti normalią gyvenimo kokybę ir darbingumą. Įsivaizduokite, jei net kelias dienas ar daugiau nei savaitę per mėnesį Jums taip stipriai skauda galvą, kad negalite nei dirbti, nei užsiimti mėgstamomis veiklomis

Migrena iš tiesų nėra tik paprastas galvos skausmas – jis gali pasireikšti su pykinimu ir vėmimu, labai stipria šviesos ir garsų baime, regėjimo ir jutimo sutrikimais ir kitais nemaloniais simptomais. Net 30 procentų žmonių migrenos priepuolio metu tampa praktiškai neįgalūs. Tad kas toji migrena, kaip gydomas jos priepuolis ir kokios priemonės gali padėti suretinti ar net išvengti jos priepuolių?

Kas yra migrena?

Migrena – tai idiopatinis epizodinis galvos skausmas, lydimas įvairių neurologinių, virškinamojo trakto ir vegetacinės nervų sistemos sutrikimų. Tai dažnai vienpusis, pulsuojantis, stiprėjantis fizinio krūvio metu, gali būti vidutinio stiprumo ar stiprus, lydimas pykinimo, vėmimo, šviesos ir triukšmo baimės.

Migrenos priepuolio metu paprastai pasireiškia labai stiprus galvos skausmas, šleikštulys, pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, atsiranda padidėjęs jautrumas šviesoms, garsams ar net kvapams. Dar prieš galvos skausmo priepuolį gali pasireikšti migrenos aurai būdingi simptomai – regos pakitimai/ sutrikimai, kai išsilieja vaizdas, atsiranda neryškus matymas ar regėjimo lauke matomos juodos dėmės bei šviesos blyksniai, zigzagai. Taip pat gali kamuoti kojų, rankų, liežuvio tirpimas, sutrikti normalus judėjimas. Neretai atsiranda ir kalbos sutrikimų – migrenos aurą patiriantis pacientas negali aiškiai išreikšti savo minčių. Beje, tokie migrenos auros simptomai gali tęstis ir prasidėjus galvos skausmo priepuoliui, tačiau migrenos auros simptomai retesniais atvejais gali pasireikšti ir be galvos skausmo.

Migrenos fazės

Migrenos priepuolis paprastai susideda iš keturių fazių:

Perspėjamoji. Jos metu pasireiškia fiziologiniai pokyčiai: suprastėja apetitas, pablogėja nuotaika, sumažėja energijos lygis (atsiranda mieguistumas). Dažniausiai ši fazė prasideda likus kelioms valandoms arba dienoms iki priepuolio.

Auros. Ji siejama su neurologiniais simptomais – mirguliavimo arba tamsių dėmių akyse atsiradimu. Auros fazė pasireiškia tik daliai (maždaug trečdaliui) migrena sergančių žmonių.

Pagrindinė. Jai būdingas pulsuojantis galvos skausmas, dažniausiai – vienoje galvos pusėje. Daugeliu atvejų taip pat pasireiškia pykinimas, jautrumas šviesai ir triukšmui.

Atsigavimo. Pasibaigus migrenos priepuoliui ši fazė gali trukti dar kelias valandas arba dienas. Jos metu juntami panašūs simptomai kaip ir pirmoje ligos fazėje arba priešingi, pavyzdžiui, padidėjęs apetitas.

Migreną sukeliantys faktoriai

Šios neurologinės ligos priepuolius gali sukelti:

Hormonų pusiausvyros sutrikimai moterims. Estrogeno svyravimai prieš menstruacijas arba jų metu, nėštumas ir menopauzė gali lemti migrenos atsiradimą. Geriamieji kontraceptikai ir pakaitinė hormonų terapija taip pat gali pabloginti tokią būklę. Tačiau kai kurioms moterims vartojant šiuos vaistus migrena pasitaiko rečiau.

Gėrimai. Tai apima alkoholį (ypač vyną) ir daug kofeino turinčius gėrimus, pavyzdžiui, kavą.

Stresas. Nuolatinis stresas darbe arba namuose yra vienas iš veiksnių, galinčių sukelti migrenos priepuolius.

Jusliniai dirgikliai. Tai apima ryškias šviesas, saulės spindulius, triukšmą.

Stiprūs kvapai. Paprastai juos skleidžia kvepalai, dažų skiedikliai, dūmai.

Miego pokyčiai. Kai kuriems žmonėms migreną gali sukelti miego trūkumas, perteklius arba laiko juostų pakeitimo sindromas (angl. jet lag).

Fiziniai veiksniai. Dažniausiai tai intensyvus fizinis krūvis.

Oro pokyčiai. Šios ligos priepuolius kartais sukelia ir aplinkos oro arba slėgio pasikeitimai.

Vaistai. Tai apima anksčiau minėtus geriamuosius kontraceptikus, taip pat kraujagyslių spindį plečiančius vaistus, pavyzdžiui, nitrogliceriną.

Maistas ir jo priedai. Kai kurie sūriai, sūrus ir perdirbtas maistas irgi gali sukelti migreną. Panašų poveikį turi ir maisto priedai, pavyzdžiui, saldiklis aspartamas, skonio stipriklis natrio glutamatas. 

Sergantiems migrena išvardintų faktorių vengimas gali padėti išvengti tokios ligos priepuolių.

Migrena žymiai apsunkina kasdienį žmogaus gyvenimą. Todėl šios ligos simptomų atpažinimas ir ją sukeliančių faktorių nustatymas yra labai svarbus. Apsilankius pas gydytojus, veiksmingas tokios problemos sprendimas gali būti surandamas kur kas greičiau.

Kaip gydomas migrenos priepuolis?

Jei pacientas jaučia, kad artėja migrenos priepuolis, reikia pasistengti nusiraminti. Rekomenduojama nutraukti bet kokią veiklą ir, jei tik įmanoma, ramiai prigulti, užtraukti užuolaidas, pabūti tyloje, nes įvairūs dirgikliai ir fizinis krūvis paprastai tik sustiprina nemalonius simptomus ir pratęsia priepuolio trukmę. Žinoma, dirbančiam asmeniui tai praktiškai neįmanoma, tačiau jei tik yra galimybė, geriau pailsėti ir skirti sau šiek tiek laiko.

Kitas svarbus dalykas – įvertinti visas rizikas. Jei pacientas žino, kaip dažniausiai „atrodo“ jo priepuolis, labai mažai tikėtina, kad jis šį kartą atrodys lengviau, be to, migrenos priepuolių eiga gali tik sunkėti. Tad jei jaučiama, kad artėja stipraus galvos skausmo priepuolis, geriau net nelaukti ir tabletę išgerti kaip galima anksčiau. Kuo anksčiau suvartojamas vaistas, tuo didesnė tikimybė, kad skausmas bus silpnesnis ir tęsis daug trumpiau (negydomas migrenos priepuolis gali užsitęsti net iki 72 valandų, o kartais ir ilgiau). Dažniausiai vartojami triptanų grupės vaistiniai preparatai, nes nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo veiksmingi toli gražu ne visais atvejais. Manoma, kad triptanų grupės vaistiniai preparatai veikia selektyviai ekstracerebrines, esančias kaukolės viduje, arterijas, slopindamas pernelyg didelį jų atsipalaidavimą sergant migrena. Vartojant kliniškai reikšmingas vaistinio preparato koncentracijas, triptanai sukelia izoliuotų žmogaus smegenų arterijų susitraukimą, beveik neveikia arba visai neveikia izoliuotų žmogaus koronarinių arterijų.