Nėštumo įtaka moterų smegenų struktūrai: įdomūs faktai ir tyrimai

Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris ne tik kūno atžvilgiu, bet ir psichologiniu požiūriu sukelia daugybę pokyčių. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad nėštumas gali turėti įtakos ne tik kūno funkcijoms, bet ir smegenų struktūrai bei veiklai.

Tarptautinė mokslininkų komanda, kuriai vadovavo Elzelin Hokzema iš Leideno universiteto Olandijoje, įrodė, kad nėštumas daro ilgalaikį poveikį motinos smegenims, keisdamas jų struktūrą. Būtent šie pokyčiai leidžia moteriai geriau pasirūpinti savo mažyliu. Tyrimai truko 5 metus, per tą laiką mokslininkai, pasitelkę magnetinio rezonanso tomografiją, ištyrė 25 moteris iki nėštumo ir po gimdymo, o taip pat 19 vyrų – būsimų tėvų. Taip pat komanda nuskenavo 20 ne nėščių moterų ir 17 jų partnerių.

Rezultatai parodė, kad besilaukiančių smegenys pastebimai skiriasi nuo kitų tyrimų dalyvių smegenų (tame tarpe ir nuo būsimų tėvų). Tarp viso kito, besilaukiančioms sumažėdavo pilkosios medžiagos apimtis priešakinėje ir užpakalinėje smegenų žievės dalyse.

Šios smegenų sritys atsakingos už socialinius procesus, tokius kaip mokėjimas užjausti ir suprasti kitus, t.y. už tai, kas priskiriama kito žmogaus mentalinės būklės atpažinimui.

Mokslininkai pažymi: nežiūrint į visuotinai priimtą požiūrį, kad pilkosios medžiagos sumažėjimas negatyviai veikia žmogų, šiuo konkrečiu atveju smegenys paprasčiausiai teisingai save perderina. Tai patvirtina faktas, kad nė vienai eksperimento dalyvei nebuvo nustatyta kokių nors kognityvių pažeidimų. „Svarbu pabrėžti, kad mūsų tyrimai neįžvelgė kokio nors ryšio tarp pokyčių ir intelekto ar sugebėjimo pažinti pasaulį“. – priduria projekto vadovė.

Autorių nuomone, jų pastebėti pokyčiai yra evoliucinis mechanizmas, kuris leidžia motinai emociškai adaptuotis prie naujagimio.

Nėštumo įtaka smegenų struktūrai
Hormoniniai pokyčiai
Vienas iš pagrindinių nėštumo aspektų, turinčių įtakos smegenų struktūrai, yra hormoniniai pokyčiai. Estrogenas ir progesteronas, kurie yra padidėję nėštumo metu, gali turėti tiesioginį poveikį smegenų funkcijoms. Tyrimai rodo, kad šie hormonai gali skatinti neuronų augimą ir prisidėti prie naujų jungčių formavimosi smegenyse.

Atminties ir dėmesio pokyčiai
Nėštumo metu moterims dažnai pastebimi pokyčiai atminties ir dėmesio srityje. Tyrimai, atlikti funkcinės magnetinio rezonanso tyrimo (MRI) būdu, rodo, kad nėštumo metu smegenyse gali kisti tam tikri regionai, susiję su atmintimi. Tai gali būti siejama su tuo, kad organizmas perprogramuojasi, kad atsižvelgtų į naujus reikalavimus ir atsakomybes, kylančias su nėštumu bei būsimu motinystės vaidmeniu.

Emocinės būsenos pokyčiai
Nėštumas taip pat gali paveikti smegenų regionus, susijusius su emocinėmis būsenomis. Estrogenas ir progesteronas gali turėti įtakos neurotransmiterių lygiui, kuris reguliuoja nuotaiką. Tai paaiškina, kodėl kai kurios moterys patiria nuotaikos svyravimus nėštumo metu. Šie pokyčiai gali turėti ilgalaikį poveikį smegenų struktūrai ir veiklai ir po gimdymo.

Moksliniai įrodymai
Tyrimai su gyvūnais
Laboratoriniai tyrimai su gyvūnais parodė, kad nėštumas gali stimuliuoti neuronų augimą hipokampuse, regione, atsakingame už atminties ir emocijų reguliavimą. Tai leidžia manyti, kad tokie procesai gali vykti ir žmogaus smegenyse.

Moksliniai stebėjimai su moterimis
Stebint moteris prieš nėštumą, per nėštumą ir po gimdymo naudojant neinvazinius smegenų tyrimo metodus, mokslininkai pastebėjo struktūrinius ir funkcinio pobūdžio pokyčius smegenyse. Šie tyrimai rodo, kad nėštumas gali turėti ilgalaikį poveikį smegenų veiklai.

Mokslininkai atliko ir kitą eksperimentą: jie rodė motinoms jų vaikų nuotraukas ir stebėjo smegenyse vykstančius procesus. Paaiškėjo, kad kai mama mato savo mažylį nuotraukoje, jai padidėja neuronų aktyvumas, ir būtent tose smegenų srityse, kur sumažėjo pilkosios medžiagos apimtis.

Nors ši tema vis dar tyrinėjama, moksliniai įrodymai rodo, kad nėštumas gali keisti moterų smegenų struktūrą. Hormoniniai pokyčiai, emocinės būsenos svyravimai ir atminties pokyčiai yra tik keletas aspektų, kurie gali būti siejami su šiais pokyčiais. Suprasti, kaip nėštumas veikia smegenų funkcijas, yra svarbu ne tik iš mokslinio, bet ir iš psichologinio bei medicininio požiūrio. Ši informacija gali padėti sukurti individualizuotus nėštumo metu teikiamus sveikatos priežiūros planus ir geriau suprasti, kaip motinos smegenys prisitaiko prie naujų sąlygų, kurias sukelia būsimas motinos vaidmuo.

Kiti įdomus faktai apie moters nėštumą

• Moters nėštumas trunka 280 dienų, tai yra 40 savaičių. Ir tai yra 10 mėnulio mėnesių arba 9 kalendoriniai + 1 diena.
• Tik 10% kūdikių visame pasaulyje gimsta tiksliai laiku – 40 savaičių.
• Kartais moteris taip nori kūdikio, kad kūnas gali signalizuoti apie nėštumą ir jo neturėdamas. Šis reiškinys vadinamas netikru nėštumu. Keista, kad tokioje būsenoje moteris turi visus nėštumo požymius: nebūna mėnesinių, užklumpa toksikozė, net padidėja skrandis. Tai gana pavojinga, nes tai rodo rimtus psichikos sutrikimus.
• Nėštumo metu moters gimda padidėja penkis šimtus kartų. Praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, ji palaipsniui normalizuojasi.
• Tyrimai parodė, kad nėščios moters pilvo forma, priešingai populiariems įsitikinimams, neturi įtakos kūdikio lyčiai. Tai tik moters figūros bruožas.
• Pirmąjį nėštumo trimestrą toksikozė pasireiškia 70% nėščių moterų.
• Nėštumo metu moterys gali žymiai padidinti savo kojų dydį – net visu skaičiumi. Taip yra dėl raiščių patinimo ar natūralaus tempimo.
• Nėščiajai, baigiantis 1 trimestrui, „kvapas“ – uoslė – gerokai sustiprėja. Manoma, kad tokiu būdu organizmas apsaugo mamą ir negimusį kūdikį nuo sugedusio maisto.
• Dauguma vaikų gimsta su mėlyna rainele. Tik po trumpo laiko akių spalva tampa tokia, kokia išliks visą gyvenimą. Mokslininkai šį reiškinį aiškina melanino pigmento buvimu vaikams. Jei to nepakanka, kūdikio akys išliks mėlynos arba pilkai mėlynos. Jei šio pigmento yra daug, tada maždaug po šešių mėnesių akių spalva pasikeis į rudą arba žalią.
• Nuo 4 iki 8 savaitės visi žmogaus embrionai turi uodegą. Kitą nėštumo trimestrą uodega išnyksta. Tačiau pasitaiko atvejų, kai vaikas gimsta su maža uodega, kuri tarsi yra stuburo tąsa.
• Tik 3% moterų (su natūraliu pastojimu) turi dvynius.
• Vidutiniu naujagimio svoriu laikomas 3 su puse kilogramo. Tačiau prieš tris dešimtmečius dauguma kūdikių svėrė tik 2,7 kg.