Sveikata, sveika mityba ir gyvensena
Paieškos rezultatai:

    Adblock reklamos blokavimas

    Prašome, išjungti reklamos blokavimą savo naršyklėje ir perkrauti šį puslapį.

    Perkrauti puslapį
    Straipsniai, moksliniai tyrimai ir naujienos apie sveikatą

    Svarbiausi maisto komponentai augančiam vaiko organizmui

    Vaikystė yra laikotarpis, kai organizmas labiausiai auga ir vystosi, todėl tinkama mityba yra nepaprastai svarbi. Svarbiausi maisto komponentai ne tik prisideda prie optimalaus vaiko vystymosi, bet ir užtikrina stiprų imunitetą bei sveiką kūno funkcionavimą.

    Vaikams reikalingas geras maistinių medžiagų balansas iš natūralių šaltinių: vaisių, daržovių, sveikų grūdų, sveikų baltymų šaltinis iš žuvies. Taip pat svarbu nepamiršti mankštintis ir ilsėtis. Sveikas maistas ir maisto papildai- tai makroelementų, vitaminų, mineralų ir augalinių medžiagų įvairovės šaltinis, kuris yra svarbus vaiko vystymuisi.


    Tinkama mityba – nuo pat mažens

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad turėtume valgyti reguliariai – nemažiau kaip tris kartus per dieną tuo pačiu laiku, turėtume rinktis maistingą, įvairų, dažniau augalinės nei gyvulinės kilmės maistą. Būtent tokie yra pagrindiniai sveikos mitybos principai, kuriuos būtina diegti jau vaikystėje, kadangi šiuo metu ir formuojasi pagrindiniai žmogaus įgūdžiai ir įpročiai. Be to, racionali mityba yra ypatingai reikšminga augančiam ir besivystančiam organizmui.

    Visgi tyrimai rodo, kad vaikai retai valgo tuo pačiu metu,  valgo per mažai kartų per dieną, dažnai praleidžia pusryčius, užkandžiauja bet kuriuo dienos metu, daugelis mėgsta stipriai saldinti arbatą, persivalgo, vartoja pusgaminius, geria per mažai skysčių, vartoja mažai daržovių, renkasi maistinės vertės neturinčius užkandžius.

    Atkreipiamas dėmesys, kad nereguliarus valgymas kenkia sveikatai. Nustatyta, kad valgantys mažiau nei tris kartus per dieną dažniau serga skrandžio ligomis, virškinimo sutrikimais negu valgantys reguliariai tris arba keturis kartus per dieną.

    Be to, nesaikingos ir neracionalios mitybos pasekmė yra viršsvoris ir nutukimas, kurie vertinami kaip vieni iš svarbiausių rizikos veiksnių labiausiai paplitusioms lėtinėms neinfekcinėms ligoms (hipertonijai, stenokardijai, miokardo infarktui, cukriniam diabetui, stuburo ir sąnarių patologijai ir kt.) atsirasti. Nepakankama ar netinkama vaikų mityba sutrikdo kaulų vystymąsi, normalią skydliaukės veiklą, mažina atsparumą ligoms. Tuo tarpu sveika ir tinkama mityba lemia harmoningą vaiko augimą, fizinę ir protinę raidą, gebėjimą mokytis, darbingumą.


    Angliavandeniai: Pagrindinis energijos šaltinis

    Vaikams reikia daug energijos, nes jie yra aktyvesni, sparčiai vystosi ir auga. Svarbu, kad vaikai gautų geruosius angliavandenius iš vaisių, daržovių ir sveikų grūdų ir ribotų paprastuosius angliavandenius (miltai, rafinuotas cukrus).

     

    Baltymai: Pagrindinė „statybinė“ medžiaga reikalinga ląstelių augimui

    Vaikams reikalingas didelis kiekis aukščiausios kokybės baltymų, kad galėtų palaikyti greitą ląstelių augimą ir vystymąsi. Oda, raumenys, organai ir audinių ląstelės yra sudarytos iš baltymų kaip ir hormonai ir fermentai, kurie kontroliuoja augimą ir medžiagų apykaitą.

     

    Riebalai: Svarbus vaikų ir paauglių energijos šaltinis

    Jie yra reikšmingas riebaluose tirpstančių vitaminų šaltinis. Todėl svarbu, kad mūsų vaikai vartotų tinkamus lipidus ir riebalus ir vengtų sočiųjų riebalų ir transriebalų. Sveikų riebalų daug yra žuvyje. Todėl reikia valgyti reguliariai kokybišką riebią žuvį arba vartoti maisto papildus su omega -3 riebalų rūgštimis.

     

    Vanduo: Hidratacija

    Vanduo yra esminis kiekvieno organizmo komponentas, ypač vaikų, kurių kūnas yra linkęs greičiau prarasti skysčius. Vaikams būdinga intensyvi veikla ir dažnas prakaitavimas, todėl svarbu skatinti pakankamą vandens suvartojimą. Vanduo padeda išlaikyti normalų kūno temperatūrą ir prisideda prie sveikos odos būklės.

     

    Kodėl vaikų maisto poreikiai didesni

     

    Kodėl vaikų maisto poreikiai didesni?

    Vaikai ankstyvuoju periodu sparčiai auga ir vystosi. Kasdieną vaikų organizmas sukuria daugiau kaip milijardą naujų ląstelių. Šis greitas augimas reikalauja daug ir kokybiškų maistinių medžiagų. Vaikų imuninė sistema nuolat susiduria su įvairiais virusais ir bakterijomis, o daugelis tinkamai subalansuotų maistinių medžiagų, kaip rodo tyrimai gali padėti jas įveikti.

    Sportuojantys ir aktyvesni vaikai išeikvoja dar daugiau energijos ir reikalauja dar didesnio kiekio maistinių medžiagų, kad medžiagų apykaita vyktų sklandžiai. Labai svarbu tą užtikrinti ir pasistengti, kad vaikai įgytų geros mitybos įpročius, kurie būtų tęsiami ir suaugus.

    Yra įrodyta, kad jaunystėje mūsų turimas maistinių medžiagų rodiklis lems mūsų sveikatą ir gyvybingumą vyresniame amžiuje.


    Augančių vaikų kaulai ir dantys

    Kaulai yra rėmas, prie kurio pritvirtinti raumenys ir sąnariai. Tai gyvas audinys, kuris nuolat keičiasi – ilgainiui senas kaulinis audinys pakeičiamas nauju. Vaikams augant, kaulai auga intensyviausiai, tampa vis didesni ir tankesni. Kaulai galutinai susiformuoja apie 20-uosius gyvenimo metus. Suaugusiųjų kaulai irgi atsinaujina visą gyvenimą, bet kur kas lėčiau, negu organizmui augant. Ilgainiui kaulai silpnėja. Vaikai, kurių kaulai stiprūs, turi didesnę tikimybę, kad ir vėliau ilgiau išliks stiprūs bei tvirti. Todėl tėvams reikėtų pasirūpinti, kad vaikai gautų trijų pagrindinių komponentų: kalcio, vitamino D3 ir vitamino K2, svarbių sveikiems ir stipriems kaulams, bei tuo, jog mažieji būtų fiziškai aktyvūs. Kalcio reikia ir vaikų dantims, nes jis kartu su fosforu ir vitaminu D yra pagrindinis dantų bei kaulų komponentas.

     

    Kodėl svarbu gauti užtektinai kalcio?

    Laikytis sveikos mitybos principų svarbu ne tik dėl to, kad vaikas būtų energingas ir augtų, bet ir tam, kad jo kaulai bei dantys būtų sveiki. Geriausia, jei tėvai patys sveikai maitinasi ir savo pavyzdžiu moko vaikus. Svarbiausi veiksniai, užtikrinantys stiprius kaulus visą gyvenimą, yra subalansuota mityba ir tinkamas fizinis aktyvumas. Norint, kad vaikų kaulai būtų tvirti, reikėtų dažniau duoti maisto produktų, kuriuose yra kalcio ir jo įsisavinimą gerinančio vitamino D. Deja, dauguma šiuolaikinių vaikų negauna tiek kalcio su maistu, kiek reikia optimaliai jų kaulų masei. JAV nacionalinė mokslų akademija rekomenduoja kūdikiams iki 6 mėn. kasdien duoti po 200 mg, nuo 6 mėn. iki 1 m. – 260 mg, 1–3 m. – 700 mg, 4–8 m. – 1000 mg, 9–19 m. – 1300 mg kalcio.

     

    Mityba sveikiems ir stipriems kaulams

     

    Mityba sveikiems ir stipriems kaulams

    Kalcio yra daugelyje maisto produktų, bet populiariausias jo šaltinis – pienas bei jo produktai. Išgėrus stiklinę (240 ml) pieno gaunama 300 mg kalcio. Tai maždaug trečdalis rekomenduojamos paros kalcio normos mažiems vaikams ir ketvirtadalis paros normos paaugliams. Ne visi vaikai gali valgyti pieno produktus. Vieni netoleruoja laktozės, kiti tiesiog nemėgsta pieno. Reikėtų nepamiršti, kad yra ir kitokių kalcio šaltinių. Šio kaulams svarbaus mikroelemento gausūs ne tik pieno produktai, bet ir tamsiai žalios lapinės daržovės, migdolai, sezamų sėklos, baltosios, raudonosios pupelės, avinžirniai, apelsinai, figos, džiovintos
    slyvos, sojų pupelės ir tofu. Šiuo metu daug maisto produktų yra papildyti kalciu (įvairūs pusryčių dribsniai, duonos gaminiai, sultys). Todėl, prieš perkant produktus, verta paskaityti sudėtį ir rinktis tuos gaminius, kurie papildyti vitaminais.


    Vitaminai, padedantys įsisavinti kalcį

    Vitaminas D (ypač D3) padeda geriau įsisavinti kalcį. Jeigu jo negaunama, kalcis negali patekti ten, kur jo labiausiai reikia. Tačiau su maistu vaikai vitamino D gauna nepakankamai. Todėl sveikatos specialistai dažnai rekomenduoja vartoti maisto papildų. Dauguma tėvelių skundžiasi,
    kad ne visi vaikai mėgsta vartoti vitamino D ir kalcio maisto papildus, nes juos sunku praryti, todėl kapsules galima ardyti ir įmaišyti į maistą, papildant jį kaulams ir dantims naudingomis medžiagomis, o vaikas nė nepastebės, kad kažkas įdėta. Kūdikiams, maitinamiems tik motions pienu, taip pat gali trūkti vitamino D. Jo papildų gali neprireikti tik tiems kūdikiams, kurie kasdien papildomai primaitinami specialiais mišinėliais su šiuo mikroelementu. Vitamino D yra riebiose žuvyse (lašišose, skumbrėse, sardinėse, tunuose). Vitaminas K2 taip pat padeda geriau įsisavinti kalcį kaulams ir dantims. Kai organizmui pradeda trūkti vitamino K2, sumažėja kalcio kiekis kauliniame audinyje, o kalcio sankaupos gali nusėsti ant kraujagyslių sienelių. Vien su maistu užtektinai gauti vitamino K2 labai sunku. Vitamino K2 randama ančių kepenėlėse, riebiame fermentiniame sūryje, kiaušinių tryniuose.

     

    Vaikams augant, tinkama ir subalansuota mityba yra esminė jų sveikatos ir vystymosi sąlyga. Tėvai turėtų stengtis įtraukti įvairius maisto produktus, užtikrindami, kad vaikai gauna visus reikalingus maisto komponentus, kurie skatina sveiką augimą ir vystymąsi. 

    Sekite mus Facebook'e:

    Straipsnių paieškos žymos:

    svarbiausi

    maisto

    komponentai

    augančiam

    vaiko

    organizmui