Inkstų akmenligė

Inkstų akmenligė – tai susirgimas, kurio metu inkstuose kaupiasi nedideli, kietos konsistencijos medžiagos gabalėliai, vadinami akmenimis. Šie akmenys susidaro iš įvairių mineralų ir druskų, jie gali kauptis ne tik inkstuose, bet ir patekti į kitus šlapimo sistemos organus, pavyzdžiui šlapimtakius, šlapimo pūslę. Lietuvoje inkstų akmenlige serga maždaug 2% gyventojų. Jauniems žmonėms pasitaiko retai, sergamumo pikas maždaug 30 – 50 metų. Vyrai serga keletą kartų dažniau nei moterys.   Ligos priežastis Nėra vienos konkrečios inkstų akmenų formavimosi priežasties. Tai greičiau palankių sąlygų susidarymo pasekmė. Paprastai inkstų akmenys ima formuotis, kai padidėja šlapimo koncentracija. Tuomet įvairios kristalus formuojančios medžiagos (kalcis, oksalatai, šlapimo rugštis) jungiasi tarpusavyje. Yra išskiriama keletas inkstų akmenų rūšių: oksalatiniai, šlapimo rūgšties, struvitiniai, fosfatiniai, karbonatiniai. Nustačius jų kilmę, galima įtarti įvairius susirgimus, kurie galėjo sukelti akmenų formavimąsi.   Rizikos faktoriai Nekeičiamiems (nemodifikuojamiems) rizikos veiksniams priskiriama: vyresnis amžius, vyriška lytis, šeiminė anamnezė (giminių tarpe buvo sergančių inkstų akmenlige). Keičiamiems (modifikuojamiems) rizikos veiksniams priskiriama: dehidracija (nepakankamas skysčių vartojimas), mitybos ypatumai (vartojama daug baltymų, druskos ir cukraus turintys produktai), nutukimas.  

Inkstų akmenys gali nesukelti jokių simptomų, kol nepajuda ir nepatenka į šlapimtakį. Tuomet susirgimas paprastai pasireiškia šia klinika: Bukas, maudžiantis ar stiprus skausmas nugaros apatinėje dalyje ar juosmenyje,Skausmingas šlapinimasis,Matomas kraujas šlapime,Karščiavimas (prisidėjus infekcijai),Pykinimas, vėmimas. Jeigu keičiasi skausmo pobūdis, jo lokalizacija (vieta), greičiausiai inkstų akmuo juda šlapimtakiu.  

Išsiaiškinami paciento skundai, paskiriamas kraujo ir šlapimo tyrimas (nustatoma įvairių medžiagų, kurios gali būti akmenų formavimosi priežastis, koncentracijos padidėjimas). Iš instrumentinių tyrimų atliekama rentgenografija, ultragarsinis inkstų tyrimas, neaiškiais atvejais ir kompiuterinė tomografija.  

Dauguma inkstų akmenų nesukelia klinikos, jiems nereikalingas intervencinis gydymas. Paskiriamas stebėjimas, patariama gerti daugiau skysčių, susireguliuoti mitybą. Atsiradus nestipriam skausmui vartojami analgetikai. Su šlapimu gali pasišalinti nedideli inkstų akmenys (iki 5 mm). Tuo atveju, kai akmenys dideli ar jie negali būti išgydyti konservatyviai, taikomi įvairūs instrumentiniai ar chirurginiai gydymo metodai. Vienas populiariausių gydymo metodų – ekstrakorporinė smūginės bangos litotripsija (akmenys suskaldomi veikiant juos tam tikromis bangomis). Kartais operacijos metu tenka pašalinti ir visą inkstą (pvz., koraliniai akmenys, kurių nepavyko pašalinti).