Miežis ir šaltas miežis

Akių miežiai yra skirstomi į vidinius, išorinius ir šaltuosius. Išorinis miežis - ūmus pūlinis voko krašto reibalų liaukos ir blakstienos folikulo uždegimas, dažniausiai sukeliamas stafilokokų. Vidinis miežis – tai kremzlės liaukos (Meibomijaus) ir apie ją susidaręs ūmus pūlinis uždegimas, taip pat pagrinde sukeliamas stafilokokų. Šaltasis miežis – proliferacinis kremzlės (Meibomijaus) liaukos ir jos aplinkos uždegimas, kurio etiologija nežinoma, manoma, kad tai lemia organizmo predispozicija.  

Išorinio miežio simptomai prasideda lokaliu paraudimu, patinimu, perštėjimu. Skausmo nejaučiama, tik yra pastovus tos vietos dirginimas. Vėliau išryškėja skausmas, patinimas ir paraudimas, atsiranda miežio geltona viršūnėlė. Pakyla temperatūra. Po kelių parų miežio viršūnėlė pratrūksta ir išbėga pūliai, sumažėja patinimas, paraudimas ir miežis visai išnyksta. Jei miežiai dažnai pasikartoja, galima įtarti cukrinį diabetą ar bendrą imuninės sistemos nusilpimą. Vidinio miežio atveju simptomai panašūs, tik pasireiškia žymiai stipriau, labiau skauda, ilgiau trunka, akies junginė paburkusi ir raudona, gali padidėti paausiniai limfmazgiai, dažniausiai pakyla temperatūra. Vėliau po jungine matomi geltoni pūliai, kurie atsiveria iš vidinės pusės, rečiau pro liaukos lataką voko krašte. Šaltasis miežis auga lėtai, be ūmių uždegiminių reiškinių (skausmo, paraudimo ir kt. nebūna). Voke atsiranda standus paslankus gūzelis, iš junginės pusės – rausvas iškilimas. Gali rezorbuotis savaime, o kartais patenka infekcija ir pratrūksta pro junginę.  

Užtenka apžiūros. Taip pat svarbu ištirti, ar nesergama cukriniu diabetu, ar nėra imunosupresijos, jei miežiai kartojasi. Jei akies darinukas užgyja šašu, opėja, kraujuoja ir tęsiasi daugiau nei 10 dienų, tai ne miežis, įtariamas piktybinis darinys, todėl būtinas detalus ištyrimas.  

Išorinis ir vidinis miežis jokiu būdu nespaudžiamas dėl rizikos išplisti infekcijai. Pradinėje stadijoje imamas ausų krapštukas, pavilgomas spirite, nuspaudžiamas, ir, atitraukus voką nuo akies obuolio, patepama voko oda toje vietoje, kur yra miežis. Taip daryti kelis kartus per dieną. Vėlesnėse stadijose miežis gydomas sausa šiluma (sausu šiltu kiaušiniu, buteliuku, bulve, bet visada įvyniojus į skarelę/marlę). Drėgnų kompresų nenaudoti, nes oda išminkštės ir infekcija išplis toliau. Šaltasis miežis, jei pats nepranyksta, mikrochirurginiu būdu išlukštenamas ir pašalinamas su visa kapsule.