Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas)

Tai sindromas, išsivystantis dėl vieno iš trijų ašarų plėvės komponentų trūkumo: a) išorinio – lipidinio (jis dažnai sutrikdomas sergant voko krašto uždegimu – blefaritu); b) vidurinio – vandeninio (šis sluoksnis sulygina optinį paviršių, nuplauna nešvarumus, perneša deguonį  ir antibakterines medžiagas į ragenos ir junginės paviršius); c) vidinio – gleivinio (jo trūkumas vadinamas kseroftalmija, atsiranda kai yra vitamino A stoka, nudegimas šarmais, randinė junginių liga);   Ašarų veiklos sutrikimai išsivysto dėl uždegimų (ypač autoimuninių), ašarinių kanaliukų randėjimų, ašaros liaukų pašalinimo. Kuomet sutrikdoma ne tik ašarų, bet ir kitos liaukos – seilių bei kitos, tai vadinama pirminiu Šjogreno sindromu. Kuomet sergama kita sistemine autoimunine liga, pvz., reumatoidiniu artritu, ir atsiranda sausasis akių sindromas, tai vadinama antriniu Šjogreno sindromu.  

Jaučiamas nuolatinis akių dirginimas, sausumas, pojūtis tarsi pripilta smėlio į akis, taip pat dažnai būna šviesos baimė, rytais nešvarumų apie akis, traiškanų. Neretai kartojasi akies infekcinės ligos – miežiai, blefaritai, uveitai. Pastebima, kad verkiant būna mažai ar išvis nebūna ašarų.  

Akių gydytojas ištiria akis plyšine lempa ir lašinamais dažais, kurie nudažo taškines akies ragenos ir junginės pažeidimo vieteles. Atliekamas Širmerio testas – filtrinis popierius pakišamas po apatiniu voku ir įvertinama, kiek sušlampa (jis svarbus diagnozuoti Šjogreno sindromui). Svarbu sergantįjį ištirti dėl sisteminių ligų (reumatoidinio artrito ir kt.), išklausinėti dėl vaistų vartojimo, galinčių sukelti sausumo sindromą.