Apie ligą
Katarakta – tai akies lęšiuko skaidrumo praradimas. Tai laikoma viena iš svarbiausių aklumo priežasčių. Ji skirstoma į įgimtą ir įgytą. Įgimtos sudaro apie 60% visų įgimtų akies patologijų, 5-10% visų kataraktų. Jos dažniausiai paveldimos ar sukeltos intrauterinės (nėštumo metu) infekcijos, kaip raudonukė. Priešsenatvinė katarakta gali būti dėl cukriniu diabetu sergant nekoreguotos hiperglikemijos, gydymo steroidais, sumažėjusio kalcio kiekio organizme, akies traumos, dažnai pasikartojančio uveito, ultravioletinių spindulių poveikio, vietinio steroidų vartojimo ir kt. Pati dažniausia įgyta katarakta – senatvinė, kuri pasitaiko vyresnio amžiaus asmenims (55-60 metų), pasireiškia abiejose akyse.
Trumpai apie simptomus
Pagrindinis simptomas – sutrikęs regėjimas. Jis paprastai kinta, esant skirtingam apšvietimui. Žmonės pradžioje neretai mato „muselių“ skraidymą akyse, jiems dvejinasi, vėliau rega vis silpnėja. Kai pažeidžiama viena akis, kataraktos požymių galima nepastebėti, kol neapimama antroji. Kūdikiams ir vaikams sunkiau pastebėti kataraktos požymius, jie nesiskundžia sutrikusia rega. Ji tuomet nustatoma eilinės patikros metu.
Diagnostika
Katarakta nustatoma pagal simptomus bei atlikus oftalmoskopiją ir įvertinus rausvą refleksą plačiu vyzdžiu. Vaikams kartais prireikia ultragarsinio ar elektrofiziologinio tyrimo dėl kitų ligų atmetimo.
Gydymas
Katarakta gydoma chirurginiu būdu – lęšiukas pašalinamas ir įstatomas dirbtinis. Tai - saugi, greita ir efektinga operacija. 80% atvejų pasiekia gerą regėjimą. Užpakalinis kapsulės drumstumas po sėkmingos operacijos gali pabloginti regėjimą, tačiau tai pataisoma lazeriniu būdu. Vaikams lęšiuko implantacija diskutuotina dėl akies augimo bei dažnai esančių kitų akies patologijų.
Ligų paieškos žymos:
senatvinė
katarakta
