Apie ligą
Klausos praradimas (pablogėjusi klausa) skiriama į du pagrindinius tipus: kondukcinį prikurtimą ir neurosensorinį prikurtimą. Pasitaiko ir mišrus tipas (kondukcinis ir neurosensorinis vienu metu). Neurosensorinis prikurtimas – tai klausos pablogėjimas (praradimas) esant vidinės ausies pažeidimui, nerviniams takams einantiems nuo ausies iki smegenų. Neurosensorinis prikurtimas labai dažnai būna negrįžtamas, t.y., klausa praranda visam laikui. Ligos priežastis Neurosensorinis klausos praradimas susijęs su specialių ląstelių, verčiančių garso bangas nerviniais impulsais, pažeidimu ar nervinių galūnėlių, priimančių šiuos signalus, pažeidimu. Kartais sutrikimas atsiranda nervo, siunčiančio signalus į smegenis, pažeidimo. Ši klausos sutrikimas gali būti susijęs su amžiniais pokyčiais, kraujotakos sutrikimais, imuninės sistemos pokyčiais, infekcija (pvz., meningitu), navikiniu procesu ar kitomis priežastimis.
Trumpai apie simptomus
Kol dar nesusiformavo visiškas klausos praradimas, būdinga: Vyrų balsas girdimas geriau nei moterų.Tam tikri garsai girdimi geriau.Sunku susikalbėti, jei pokalbyje dalyvauja daugiau nei 2 pašnekovai.Labai blogai girdima, kai yra pašalinių garsų.
Diagnostika
Neurosensorinis prikurtimas nustatomas atlikus kamertoninius testus (Weberio, Rinne). Kamertonas – tai U formos instrumentas (muzikos prietaisas), kurio galus pajudinus jaučiamas virpesys. Mėginių metu tam tikrose vietose (galvos srityje) pridedamas šis instrumentas ir klausiama žmogaus kur jis jaučia virpesį (garsą). Pagal tai nustatoma koks yra klausos sutrikimas. Šio tipo klausos sutrikimas gali būti nustatytas ir audiometrijos metu.
Gydymas
Esant šio tipo klausos praradimui siūlomi klausos aparatai. Visiškai praradus klausą žmonės mokomi gestų kalbos ir kalbos skaitymo iš lūpų.
Ligų paieškos žymos:
neurosensorinis
prikurtimas
