Cholera

Tai ypač pavojinga ūminė žarnyno infekcija, sukelianti epidemijas, pasireiškianti vandeningu viduriavimu, sunkiais atvejais šoku.  

Susergama po 1-2 dienų nuo užsikrėtimo. Liga prasideda staiga neskausmingu viduriavimu, ypač naktį ir rytą. Pradžioje išmatos būna košės konsistencijos, bet greitai tampa vandeningos, bekvapės ir primena ryžių nuovirą. Netrukus ligonis ima vemti lyg fontanu. Karščiavimas nebūdingas. Sparčiai vystosi silpnumas, troškulys, didėja širdies susitraukimų dažnis. Cholera gali pasireikšti tiek besimptomėmis formomis, tiek sunkia ir mirtina eiga su didelio laipsnio skysčių netekimu, žarnyno pareze. Jei diagnozuojama laiku ir suteikiama medicininė pagalba, mirštamumas neviršija 1 proc.  

Liga diagnozuojama remiantis epidemiologiniais, klinikiniais ir bakteriologiniais duomenimis. Kiekvienam viduriuojančiam asmeniui, grįžusiam ir atvykstančiam iš šalių, kur paplitusi cholera, reikia įtarti šią infekciją. Greitas laboratorinės diagnostikos metodas – mikroskopinis išmatų tyrimas. Diagnozė patvirtinama atlikus išmatų ir vėmalų pasėlius.  

Svarbiausia skubi hospitalizacija ir netektų skysčių atstatymas greitomis lašinėmis infuzijomis. Tik lengvų formų atvejais skysčiai atstatomi geriamaisiais tirpalais. Kai ligoniai nebevemia, gali gerti, skiriama antibiotikų, sutrumpinančių viduriavimą ir vibrionų išskyrimo trukmę. Cholerus sukėlėjus veikia doksaciklinas, azitromicinas, eritromicinas, biseptolis, nėščiosioms amoksiciklinas, fluorchinolonų grupės preparatai. Specialios dietos nereikia: antrą ligos dieną jau galima skirti pusę bendros dietos maisto. Ligoniai išleidžiami iš ligoninės kliniškai pasveikę ir gavus 3 neigiamus išmatų pasėlius.   Viena svarbiausių choleros profilaktikos priemonių – užtikrinti saugaus geriamojo vandens tiekimą visuomenei, apsaugoti atvirus vandens telkinius nuo teršimo nuotekomis. Visuomenė turi būti mokoma asmens higienos. Choleros profilaktikai yra skiriamos trys geriamosios veiksmingos vakcinos, dažniausiai naudojamos keliautojams skiepyti.