Infekcinė mononukleozė

Tai virusų sukeliama infkecinė liga, kuria dažniausiai serga jauni suaugę žmonės, pasireikianti įvairiomis formomis, nuo sipmtomų nesukeliančios iki labai sunkios. Būdingas karščiavimas, tonzilitas bei limfadenopatija.  

Liga prasideda praėjus 2-5 savaitėms nuo užsikrėtimo. Ligoniams, sergantiems infekcine mononukleoze, pasireiškia įvairių skirtingo stiprumo simptomų. Bendrieji simptomai yra tokie pat kaip gripo infekcijos. Tai ryškus negalavimas, stiprus gerklės skausmas ir karščiavimas. Karščiavimas, tonzilitas ir limfadenopatija yra simptomai, sudarantys klasikinę infekcinės mononukleozės triadą. Karščiavimas dažniausiai febrilus – daugiau 38oC. Tonzilito požymiai – stiprus tonzilių padidėjimas, paraudimas, eksudacija, paraudę žiočių lankai – nustatomi daugumai sergančiųjų. Generalizuota limfadenopatija pasireiškia viso kūno padidėjusiais limfmazgiais, ypač pažastų ir kirkšnių. Kartais atsiranda neniežtintis bėrimas – plokščios ir pakilusios dėmelės. Šio bėrimo nereikėtų painioti su antibiotikų  (ampicilino ir amoksicilino), kurie kartais skiriami gerklės skausmui gydyti dar nenustačius infekcinės mononukleozės diagnozės, sukeltu bėrimu. Pusei sergančiųjų randamos padidėjusios kepenys ir blužnis. Ligos simptomai vargina nuo vienos iki kelių savaičių.  

Esant būdingų klinikinių požymių ir radus atipinių baltųjų kraujo ląstelių, diagnozei pagrįsti nustatomi heterofiliniai antikūnai (imuniteto apsauginiai veiksniai) kraujyje. Tik gavus neigiamą heterofilinių antikūnų testą ar esant netipinių ligos simptomų, atliekami išsamesni antikūnių tyrimai.  

Gydymo tikslas – palengvinti simptomus, nes virusus naikinančių vaistų nėra. Skiriami temperaturą mažinantys vaistai (paracetamolis), skysčiai į veną ir gerti. Draudžiama vartoti aspiriną, nes gali išsivystyti mirtinas Reye sindromas, pažeidžiantis smegenis ir kepenis. Steroidai skiriami dėl kvėpavimo takų nepraeinamumo pabrinkus užpakalinei gerklės daliai.   Svarbiausia ugdyti gyventojų higienos įgūdžius, gerinti sanitarinę kultūrą.