Ūminis hepatitas B

Tai ūminis virusinis kepenų nekrozinis uždegimas, pasireiškiantins gelta ir kepenų fermentų aktyvumo padidėjimu.  

Susergama praėjus 60-90 dienų nuo užsikrėtimo, bet laikotarpis gali sutrumpėti iki 6 savaičių ar užtrukti iki 9 mėnesių. Galimos besimptomės formos, kai padidėja tik kepenų fermentų alanino aminotransferazės ir asparagino aminotransferazės aktyvumas. Taip pat būna lengvi infekcijos pasireiškimai be geltos, lengvai pereinantys į lėtinę formą. Tipiškas geltinis hepatitas B prasideda astenovegetaciniais (nemotyvuotas bendras silpnumas, darbingumo sumažėjimas, miego sutrikimai, nuotaikos pokyčiai) ir dispeptiniais simptomais (blogas apetitas, pykinimas, riebaus maisto netoleravimas, pilvo pūtimas, viduriavimas). Dalis ligonių jaučia smulkiųjų tolimųjų sąnarių maudžiantį ir “laužantį” skausmą, kai kuriuos išberia. Dažnai niežti odą, skauda po krūtine ar dešinėje pašonėje. Patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos. Galimas kepenų ar blužnies padidėjimas.Pasireiškus 2-4 savaites trunkančiai geltai, ligonio savijauta negerėja – vargina silpnumas, anoreksija, nemiga, pykinimas, odos niežulys. Kartu pasitaiko hepatitu C infekcija ar prisideda hepatito D virusas. Pasveikstama per 4-12  savaičių.  

Svarbu išsiaiškinti apie atliktas parenterines procedūras, kraujo perpylimus, hemodializes, operacijas, ilgą stacionarinį gydymą, priklausymą rizikos grupei. Kliniškai reikšmingi požymiai – cikliška ligos eiga, pigmentų, alanino aminotransferazės rodikliai, ramus kraujo vaizdas, padidėjusios jautrios kepenys. Diagnozė patvirtinama nustačius HbsAg ir anti-HBc IgM žymenis.  

Asmenys, sergantys virusiniu hepatitu gydomi infekciniuose stacionaruose. Lamivudinas - antivirusinis vaistas, veikiantis sukėlėją. Režimas ir dieta skiriama atsižvelgiant į ligos sunkumą. Nuo laisvo iki griežto gulimo režimo. Dieta be rūkytų, marinuotų, keptų patiekalų ir aštrių prieskonių, gyvulinių riebalų. Iš viso turi būti 2000-3000 kcal. Ligonis turi gauti pakankamai  vitaminų ir skysčių (2-3l per parą), reguliariai tuštintis. Maisto racione turėtų būti pieniškos ir daržovių sriubos, varškė, kefyras, grietinė, sviestas, minkštai virti kiaušiniai, šviežia virta žuvis, liesa mėsa, košės, balta duona, džiūvėsiai. Atsiradus tinimams ribojami skysčiai ir valgomoji druska, duodami daug kalio turintys produktai kaip bulvės, obuoliai, razinos. Kai yra anoreksija, pykina, į veną lašinami gliukozės ir Ringerio tirpalų su vitaminais. Jei vargina niežulys – skiriama antihistamininių preparatų, ursodeoksicholinės rūgšties, cholestiramino. Kortikosteroidai vartojami tik didelės intoksikacijos atveju.   Hepatito B epidemiologinė kontrolė apima universalią vakcinaciją (naujagimių, kūdikių, paauglių), rizikos grupių vakcinaciją, hepatito B viruso infekcijos rizikos mažinimą gydymo įstaigose ir visuomenės mokymą. Pagrindinė heaptito B viruso kontrolės priemonė yra vakcinacija. Naujagimiai turi būti paskiepyti per pirmąsias 12 gyvenimo valandų. Antroji dozė leidžiama vieno mėnesio amžiaus kūdikiams, trečioji – 6 mėnesių amžiaus kūdikiams. 12 metų vaikai skiepijami, jei jie nebuvo paskiepyti vaikystėje. Susidaro ilgalaikis 5-15 metų imunitetas.