Idiopatinė skoliozė

Tai dėl nežinomos priežasties stuburo iškrypimas. Manoma, kad priežastis daugiaveiksmė (genetinis polinkis, augimo hormonų sekrecija, kankorėžinės liaukos melatonino sekrecijos sutrikimas, jungiamojo audinio/raumenų sutrikusi funkcija, trombocitų pokyčiai ir kt.) Idiopatinės skoliozės atveju stuburo vienos pusės raumenys gauna mažiau impulsų susitraukinėti iš nervinės sistemos, todėl kitos pusės raumenys ima sukti stuburą apie savo ašį. Dubuo pakeliamas ir pasukamas, nes organizmas bando subalansuoti stuburą. Koja atrodo santykinai trumpesnė. Krūtininėje dalyje formuojasi šonkaulinė kupra, deformuojasi priekinė krūtinės ląstos dalis. Tai sąlygoja mažėjantį plaučių tūrį ir plautinės širdies vystymąsi. Idiopatinė skoliozė skirstoma į infantilinę – iki 3 metų amžiaus vaikams, jaunatvinę - 4-10 metų amžiaus vaikams, paauglių – 10-20 m. Pagal lokalizaciją idiopatinė skoliozė skirstoma į krūtininę, dvigubą krūtininę, trigubą, juosmeninę, juosmeninę ir krūtininę (S formos).  

Simptomai aiškūs vien iš apžiūros – tai stuburo iškrypimas. Vaikui pasilenkus išryškėja prie slankstelių raumenų volelis juosmens srityje, vaikui stovint matoma dubens rotacija ir pasvirimas, progresavusiai skoliozei būdingas krūtininėje dalyje ryškėjanti šonkaulinė kupra. Stuburo toks iškrypimas pasireiškia nevienodai pagal amžių, jis paprastai  pastebimas 4-8 metų amžiaus vaikams, jis iš pradžių progresuoja 1-2° per metus, lytinio brendimo metu ypač smarkiai liga paūmėja (mergaitėms - 11-12 metų, berniukams – 13-14 metų). Toks progresavimas gali pasiekti iki 10° per metus. Progresavimas sustoja mergaitėms esant 14 metų, berniukams 16 metų. Infantilinės skoliozės atveju ji pastebima kūdikiams nuo 6 mėnesių amžiaus. Dažniausiais tai būna iškrypimas į kairę, pasitaiko daugiau berniukams nei mergaitėms. 85% skoliozė neprogresuoja. Jaunatvinė skoliozė nustatoma dažniau mergaitėms.  

Skoliozė diagnozuojama pagal klinikinius požymius ir rentgenogramas. Rentgenogramose matuojama slankstelių rotacija, iškrypimo laipsniai, kaulėjimo procesas dubens kauluose, kuris parodo kaulų augimo potenciją (kai kaulų augimo potencija maža, stuburo iškrypimo progresavimas ima mažėti).  

Patogenezinio konservatyvaus skoliozės gydymo nėra. Kai jos iškrypimas siekia 20-25°, taikomas nugaros ir pilvo raumenų stiprinimas (gydomoji mankšta, baseinas), tačiau tai tik nežymiai sustabdomas progresavimas. Kai iškrypimas siekia 35°, riboti fizinio krūvio nereikia. Kietas pagrindas, lentos lovoje, masažas jokios reikšmės ligos progresavimui neturi. Manualinė terapija draudžiama, nes pagreitina deformaciją. Kai kojos sutrumpėjimas siekia >15-20mm, galima rekomenduoti bato paaukštinimą. Kartais taikomi korsetai, siekiant stabilizuoti iškrypimą ir sumažinti progresavimo greitį, atitplinti operaciją. Indikacijos operuoti: 45-50° iškrypimas, disbalansinis iškrypimas. Siekiama subalansuoti stuburą, išlyginti pečių juostos ir dubens asimetriškumą. Operacijos metu yra implantuojami specialūs CD implantai, kurie leidžia koreguoti stuburo deformacijas visose plokštumose.