Infekcinis artritas

Tai vieno ar kelių sąnarių uždegimas, kurį sukelia į sąnarį patekęs gyvas mikroorganizmas. Infekcinis artritas skirstomas į: a) pūlingą artritą, kurį dažniausiai sukelia auksinis stafilokokas, kiek rečiau - streptokokai, žarninė lazdelė, gonokokai, klebsielės ar Candida rūšies grybėliai. Pūlingas artritas labai greitai sukelia sunkią destrukciją. b) nepūlinį, kurį dažniausiai sukelia tuberkuliozės mikobakterijos, grybeliai, spirochetos. Tai mažiau agresyvus artritas, lėtinis. Infekcija į sąnarį atnešama krauju iš kitur organizme esančio infekcijos židinio arba iš gretimų audinių pažeidimo metu ar po operacijos, sergant osteomielitu ir kt. Suaugusiems dažniausiai pažeidžiami kelių sąnariai, vaikams – kelių ir klubų sąnariai. Serga bet kokio amžiaus asmenys, bet dažniausiai vaikai iki 3 metų ir pagyvenusieji. Gonokokinis artritas dažniau pasitaiko jauniems vyrams, lytiškai aktyviems žmonėms.   Simptomai Artritas prasideda staigiai, 80% - viename sąnaryje. Sąnarys labai patinsta, parausta, jį intensyviai skauda tiek ramybėje, tiek judinant, sergantysis saugo jį nuo menkiausio judesio. Kartu su sąnario skausmu paprastai būna pakilusi temperatūra, vaikams dingsta apetitas, bendras sujaudinimas. Vaikščiojantiems vaikams stebimas šlubavimas. Kūdikiai dažnai guli priverstinėje padėtyje, sulenkę pažeistą koją per klubo sąnarį, koją pasukę į išorę. Suaugusiems simptomai būna labiau lokalizuoti nei vaikams, kojų sąnariai dažniau pažeisti, nei rankų.   Diagnostika Diagnozuojamas infekcinis artritas, atsižvelgus į gyvenimo ir ligos anamnezę (žmogaus amžius, neseniai buvusi trauma ar operacija, gretutinės ligos, vaistų vartojimas ir kt.), pasireiškusius simptomus ir atliktus laboratorinius bei instrumentinius tyrimus. Laboratoriniai kraujo tyrimai rodo uždegiminį procesą. Neretai išauginamas iš kraujo pasėlio ir artrito

Artritas prasideda staigiai, 80% - viename sąnaryje. Sąnarys labai patinsta, parausta, jį intensyviai skauda tiek ramybėje, tiek judinant, sergantysis saugo jį nuo menkiausio judesio. Kartu su sąnario skausmu paprastai būna pakilusi temperatūra, vaikams dingsta apetitas, bendras sujaudinimas. Vaikščiojantiems vaikams stebimas šlubavimas. Kūdikiai dažnai guli priverstinėje padėtyje, sulenkę pažeistą koją per klubo sąnarį, koją pasukę į išorę. Suaugusiems simptomai būna labiau lokalizuoti nei vaikams, kojų sąnariai dažniau pažeisti, nei rankų.  

Diagnozuojamas infekcinis artritas, atsižvelgus į gyvenimo ir ligos anamnezę (žmogaus amžius, neseniai buvusi trauma ar operacija, gretutinės ligos, vaistų vartojimas ir kt.), pasireiškusius simptomus ir atliktus laboratorinius bei instrumentinius tyrimus. Laboratoriniai kraujo tyrimai rodo uždegiminį procesą. Neretai išauginamas iš kraujo pasėlio ir artrito sukėlėjas, kas padeda taikyti adekvatų gydymą. Visuomet atliekamas sąnario sinovinio skysčio tyrimas ir pasėlis – tai svarbiausi tyrimai norint diagnozuoti infekcinį artritą. Ligos pradžioje rentgeno nuotraukose sąnario destruktyvių požymių dar nestebima, matomas aplinkinių audinių patinimas, sąnarinio tarpo praplatėjimas. Ligai progresuojant, tarpas siaurėja, vystosi kremzlinė ir kaulinė destrukcija, kaulo paviršius sugriūva. Daugiau informacijos suteikia magnetinio rezonanso tyrimas ar kompiuterinė tomografija.  

Pagal nustatytą sukėlėją skiriami antibiotikai. Jei sukėlėjas nenustatomas, vis tiek antibiotikai skiriami. Taip pat svarbu drenuoti infekcinį sąnarį, laiku taikyti gydymo priemones.