Sisteminė raudonoji vilkligė

Ligos parašymas Tai polietiologinė, autoimuninė (antikūnai gaminasi prieš savo organizmą) reumatinė liga, pakenkianti daugelį organų ir jų sistemų: inkstus, plaučius, širdį, smegenis, lytinę sistemą, odą ir gleivinę, sąnarius, raumenis ir kt. SRV serga 100-500 žmonių 1-am mln. gyventojų. Lietuvoje paplitimas – 16,2 / 100 000 suaugusiųjų. Moterys serga 10 kartų dažniau nei vyrai, neretai liga joms pasireiškia nėštumo metu, ar iškart po gimdymo. Amžiaus pikas -15-45m. Lemiama priežastis, kodėl išsivysto SRV, kol kas nėra išaiškinta. Manoma, kad virusinės infekcija (Epstein-Barr, citomegalo virusas) genetinė predispozicija užima svarbią reikšmę. Kadangi dažniau serga moterys, tikėtina endokrininė ligos priežastis. Pastebėta ir tai, kad intensyvus ultravioletinių spindulių poveikis (insoliacija), nuolatinis kontaktas su cheminėmis medžiagomis gali išprovokuoti ligą.   Simptomai 60-80% sergančiųjų vienu ar kitu periodu karščiuoja virš 38°C. Per dieną gali pakilti vieną ar kelis kartus arba laikytis nuolat aukšta. Su infekcija šio karščiavimo negalima susieti. Taip pat būdingas bendas silpnumas, raumenų skausmai, nemiga, depresyvi nuotaika, krentantis svoris. Odos pakenkimas gali atsirasti staigiai arba lėtai. a) Staigiai atsiradęs paraudimas, neperžengiantis lūpų krašto, o apimantis nosies nugarėlę ir skruostus  („vilkliginė plaštakė“) išbūna kelias dienas ar savaites ir tada išnyksta be jokių randų. Tokį ūmų dermatitą dažnai išprovokuoja saulės spinduliai ar pačios ligos paūmėjimas. b) Esant poūmiam odos pakenkimui, bėrimas apima ne tik veidą, bet išplinta ir ant krūtinės, rankų ir kt. Tie bėrimai atsiranda tai vienoje vietoje, tai kitoje, dažnai primena psoriazinį bėrimą. c) Lėtinė odos vilkligė dar kitaip yra vadinama diskoidine vilklige, ji vieniems gali būti kaip vienintelis pažeidimas. Jos atveju odoje matomi pakilę rausvi židinukai, kurių centras sunykęs, gali būti su žvyneliais. Sergantiesiems taip pat gana būdingas Reino (Reynaud) sindromas – trumpalaikis rankų ir kojų pirštų, rečiau nosies ar ausų nubalimas nuo šalčio ar (labai retai) stipriai susijaudinus. Po nubalimo oda pamėlsta, vėliau tampa raudona ir skausminga, deginanti. Kartais delnuose ir apie nago guolį matomi smulkūs kraujagyslių sutrūkinėjimai ir susidarę židinukai. Taip pat sergantiesiems neretai atsiranda neskausmingų opelių burnoje, dažnai pastebimas ryškus plaukų slinkimas. Gali būti raumenų ar pasikartojantys, migruojantys ar nuolatiniai sąnarių skausmai, ypač rankų pirštų. Šie sąnarių uždegimai paprastai destrukcijos nesukelia, visgi labai retais atvejais vystosi smulkių plaštakos sąnarių pakitimai  – tai vadinamasis Žaku (Jaccoud) sindromas. Dažnai dėl pakitusios gleivinės pasitaiko kvėpavimo takų pažeidimais, įvairios infekcijos, taip pat širdies ir kraujagyslių pokyčiai, vystosi vadinamasis Lupus nefritas – inkstų pažeidimas, kuris gali lemti jų nepakankamumą. Neretai nukenčia ir nervų sistema – atsiranda nuotaikos, atminties, pažintiniai sutrikimai, epilepsijos priepuoliai, insulto požymiai ir kt.   Diagnostika Atliekami laboratoriniai tyrimai: aptinkamas kraujo ląstelių sumažėjimas, uždegiminių rodiklių padidėjimas, šlapime – stebimas baltymas, kraujo ląstelės (eritrocitai) ir kt. būdingi požymiai. Taip pat atliekami imuniniai tyrimai, leidžiantys lengviau  diagnozuoti šią ligą – ANA, Lupus ląstelės ir kt.   Gydymas Sergantiesiems rekomenduojama nedirbti sunkaus darbo, vengti jo esant šalčiams, intensyviai saulei kaitrai, nedirbti su chemikalais. Gydymui taikomi steroidiniai hormonai, plakvenilis, imunosupresantai kaip azatioprinas, meotreksatas, ciklofosfamidas ir kt.