Trombocitopeninės purpuros sindromas

Trombocitopenija – tai trombocitų, atsakingų už kraujo krešėjimą, skaičiaus sumažėjimas. Dažniausia to priežastis yra hemoraginė diatezė (patologinis polinkis kraujuoti – kraujavimas uzsitęsęs, be adekvačios priežasties). Hemoraginė diatezė pasireiškia esant kraujagyslių funkcijos sutrikimui (vaskulopatijai), trombocitų funkcijos sutrikimui, esant koagulopatijai. Du trečdaliai hemoraginės diatezės atvejų nutinka dėl rombocitų funkcijos sutrikimo. Trombocitopenijos priežastys yra skirstomos į kelias grupes pagal priežastis: a) sutrikusi kaulų čiulpų funkcija (dėl įgimtos Fankoni anemijos, dėl citostatikų, imunosupresantų vartojimo, kaulų čiulpų infiltracija leukeminėmis, limfomos ar karcinomos ląstelėmis); b) padidėjęs trombocitų suvartojimas (infekcinės ar piktybinės ligos, sisteminė raudonoji vilkligė, pirminė trombocitopeninė purpura, heparino sukelta purpura, dirbtiniai širdies vožtuvai, hipersplenizmas, hemolizinis ureminis sindromas irkt.). c) mišrūs gamybos ir skilimo sutrikimai (sergant alkoholine kepenų ciroze).  

Trombocitopenijoms būdingi petechiniai kraujavimai, paviršiniai, po nedidelių traumų. Taip pat kraujavimas iš nosies, burnos. Kartu pasireiškia kiti simptomai, būdingi atitinkamai ligai/sindromui ar kitai priežasčiai, sukėlusiai trombocitopeninės purpuros sindromą. Kai priežastis nenustatoma, tai laikoma idiopatine trombocitopenine purpura.  

Sindromas diagnozuojamas pagal anamnezę, klinikinius simptomus, trombocitų skaičiaus nustatymu kraujyje, autoantikūnų nustatymu, jei įtariama imuninė priežastis. Taipogi atliekami kaulų čiulpų tyrimai, kraujavimo laikas.