Atsikosėjimas krauju

Atsikosėjimas krauju (haemoptysis) – tai kraujo ar kraujingų gleivių atkosėjimas iš kvėpavimo takų ar plaučių. Paprastai atkosėtas kraujas yra šviesiai raudonos spalvos, kartu su gleivėmis ir oro burbuliukais. Kartais pasitaiko ir gausus kraujavimas iš plaučių. Tuomet netenkama net iki 800-1000 ml kraujo per parą. Maždaug 5-10% ligonių, paguldytų į plaučių ligų skyrių, atkosti kraujo.   Priežastys Kraujavimą iš plaučių ir atkosėjimą krauju gali lemti labai daug įvairių priežasčių. Negausaus kraujo atkosėjimo priežastimis gali būti: lėtinis bronchitas (dažniausiai), plaučių uždegimas, plaučių vėžys. Kitos su kvėpavimo sistema susijusios ligos – cistinė fibrozė, plaučių abscesas ir kt. Dažniausiai pasitaikančios gausaus kraujavimo priežastys: tuberkuliozė, bronchektazės. Kraujavimas iš plaučių gali atsirasti ir sergant jungiamojo audinio, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Kartais priežastis apskritai lieka nenustatyta.  

Pagrindinis simptomas, kuriuo pasireiškia šis sindromas – kraujo atkosėjimas iš kvėpavimo takų.  

Diagnostika remiasi klinika, fizinio ištyrimo duomenimis, laboratoriniais ir instrumentiniais tyrimais. Siekiama išsiaiškinti simptomus sukėlusį susirgimą. Tuo tikslu atliekami kraujo tyrimai, skreplių tyrimas, krūtinės ląstos rentgenograma, jei reikia kompiuterinė tomografija ar plaučių kraujagyslių tyrimas. Neretai atliekama ir bronchoskopija. Labai svarbu, jog gydytojas tiksliai nustatytų kraujavimo priežastį, kadangi kraujuoti gali ne tik iš kvėpavimo takų, bet ir iš virškinimo sistemos.  

Ligoniui, atkosinčiam nedaug kraujo, skubios pagalbos nereikia. Daug svarbiau yra nustatyti šio simptomo priežastį. Tuo tarpu esant gausiam kraujavimui reikalinga skubi pagalba. Vienas pagrindinių gydymo tikslų: užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą bei sustabdyti kraujavimą. Papildomai skiriama netekto kraujo ir skysčių atstatymas. Kraujavimas gali būti stabdomas įvairiais metodais, priklausomai nuo pažeidimo vietos ir dydžio.