Sveikata, sveika mityba ir gyvensena
Paieškos rezultatai:

    Adblock reklamos blokavimas

    Prašome, išjungti reklamos blokavimą savo naršyklėje ir perkrauti šį puslapį.

    Perkrauti puslapį
    Kitos sisteminės ligos -

    Kardiogeninis šokas

    Apie ligą
    Kardiogeninis šokas – tai ūmi būklė, kuomet dėl širdies funkcijos nepakankamumo sutrinka normali kraujo apytaka ir audinių aprūpinimas deguonimi. Šis susirgimas – tai įvairių ūminių ar lėtinių susirgimų komplikacija. Dažniausiai kardiogeninis šokas išsivysto po ūmaus miokardo infarkto. Kardiogeninis šokas pasitaiko nedažnai, tačiau iš karto nesuteikus reikiamos pagalbos, daugeliu atvejų pasibaigia mirtimi.   Rizikos faktoriai Rizika susirgti kardiogeniniu šoku po miokardo infarkto ne visiems žmonėms vienoda. Dažniau būklė išsivysto šiems žmonėms: vyresniems nei 65 m., sirgusiems širdies nepakankamumu po buvusio miokardo infarkto, esant kelių pagrindinių širdies kraujagyslių užsikišimui (tuomet po miokardo infarkto žūna didesnė širdies raumens dalis ir stipriau nukenčia jo funkcija).  
    Trumpai apie simptomus
    Kardiogeniniam šokui būdingi šie klinikiniai požymiai: veido blyškumas;šaltos galūnės;padažnėjęs kvėpavimas;padidėjęs širdies susitraukimų dažnis (širdies plakimas);sutrikusi sąmonė;sumažėjęs kraujo spaudimas, beveik nečiuopiamas pulsas;sumažėjęs šlapimo išsiskyrimas. Reikia nepamiršti, kad ši būklė dažniausiai išsivysto po miokardo infarkto, todėl pradžioje būna jam būdingi simptomai: skausmas krūtinės srityje, už krūtinkaulio, kuris gali plisti į kairį petį, ranką, kaklą ar apatinį žandikaulį, taip pat dusulys, prakaitavimas, nerimas, mirties baimė.  
    Diagnostika
    Kardiogeninis šokas – ūmi būklė, todėl pradžioje yra nustatomi paties šoko simptomai, t.y., diagnozuojamas šokas, o tik po to atliekami tyrimai susirgimo priežasčiai nustatyti. Matuojamas kraujo spaudimas, atliekami kraujo tyrimai galimam inkstų ar kepenų pažeidimui nustatyti, daroma elektrokardiograma, krūtinės ląstos rentgenograma, echokardiografija.  
    Gydymas
    Skiriami keli esminiai gydymo tikslai: gyvybinių funkcijų užtikrinimas ir širdies normalios veiklos užtikrinimas (t.y., ligą sukėlusios priežasties šalinimas). Svarbu atkurti normalią širdies kraujotaką, pašalinant kliūtis, trukdančias kraujui tekėti širdies vainikinėmis kraujagyslėmis. Tai gali būti atliekama įvairiais metodais nuo minimaliai invazyvių procedūrų iki chirurginio gydymo. Kardiogeninio šoko metu skiriamas ir medikamentinis gydymas krešėjimą mažinančiais vaistais, širdies susitraukimus stiprinančiais vaistais ir kt.

    Ligų paieškos žymos:

    kardiogeninis

    šokas