Vėjaraupia​i be komplikaci​jų

Ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, odos ir gleivinių bėrimu, lengva intoksikacija, gerybine eiga.  

Vaikams dažnai pirmasis vėjaraupių infekcijos požymis yra bėrimas. Gali nebūti jokių negalavimo požymių. Suaugusiems liga dažnai yra sunkesnė, simptomų pasireiškia iki bėrimo. Tai karščiavimas, bendras negalavimas, galvos skausmas ir retkarčiais praeinantis dėmelių pavidalo bėrimas. Tikrasis bėrimas pasireiškia taip: atsiranda raudonos nedidelės pakilusios dėmelės, vėliau nedidelės pūslelės. Naujų dėmelių grupių atsiranda nereguliariais intervalais per keletą dienų. Bėrimo elementai keičiasi: raudona dėmelė – pūslelė – pustulė – šašas. Šašai galiausiai nusilupa ir lieka švari oda. Retai gali susidaryti nedidelių randelių.  Vėjaraupių raiškos metu ant kūno galima matyti įvairių bėrimo elementų. Būdinga tai, kad beria kūno vidurinę dalį, liemens, veido, galvos odos ir rankų sritis. Kai ligos eiga sunki, dėmelės padengia visą kūną, tačiau tankiausiai būna išberta vidinė kūno dalis. Pūslelių taip pat atsiranda gleivinėje – burnos, gerklės, nosies ir akių junginėje, dėl to gali atsirasti tokių simptomų kaip gerklės skausmas, kosulys, ašarojimas, kurie išnyksta pažeidimams užgijus. Kartais vėjaraupiai komplikuojasi sunkiomis pneomonijomis, encefalitais, sepsiu, odos pažeidimais. Ypač pavojinga ši infekcija nėščiosioms, nes naujagimiams gali išsivystyti neįgalumą sukeliantis įgimtas vėjaraupių sindromas.  

Remiamasi klinikiniais simptomais, tipišku bėrimu, duomenimis apie ankstesnį kontaktą su sirgusiuoju vėjaraupiais ar juostine pūsleline. Vidinei gimdos infekcijai pagrįsti ieškomos viruso dalelės vaisiaus vandenyse ar amnionio ląstelėse. Naujagimiui vėjaraupiai diagnozuojami radus IgM klasės antikūnų (imuniteto apsauginių veiksnių).  

Ūmiu ligos periodu ligoniai turi laikytis lovos režimo, higienos taisyklių: švari patalynė, švarūs apatiniai, trumpi nagai. Ligonį reikia maudyti, geriau po dušu, nes nuprausta oda mažiau niežti. Pūsleles, kad nepatektų antrinė bakterinė infekcija, galima patepti vandeniniais antispetikų tirpalais. Nerekomenduojama bėrimo elementų tepti jokiais dažais kaip briliantinė žaluma ar alkoholiniais antispetikais. Komplikuoti vėjaraupių atvejai gydomi antivirusiniais vaistais – acikloviru ir valacikloviru. Naujagimiams ir silpnu imunitetu asmenims į raumenis leidžiamas Varicella zoster viruso imunoglobulinas.  Esant bakterinių komplikacijų skiriami antibiotikai. Temperatūra mažinama ibuprofenu. Niežėjimui mažinti vartojami sedaciniai, antihistamininiai vaistai.   Vėjaraupiai yra privalomai registruojama infekcija, dėl visų infekcijos atvejų ar įtarimų turi būti informuota teritorinė visuomenės sveikatos institucija. Sergantieji užkrečiamuoju laikotarpiu  izoliuojami namuose. Vėjaraupių profilaktikai vartojama gyvoji susilpninta vakcina, Varicella zoster viruso imunoglobulinas ar antivirusiniai vaistai.