Aplastinė anemija

Tai kaulų čiulpų nepakankamumo sindromas, kuriam būdinga eritrocitų, leukocitų, trombocitų kiekio sumažėjimas kraujyje bei kaulų čiulpų hipoplazija, kuomet kraujodaros ląstelių yra mažiau nei 30%). Aplastinė anemija yra skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė – tai Fankoni anemija, įgimta diskeratozė bei šeiminė aplastinė anemija. Antrinė – tai anemija, sukelta cheminių medžiagų  (gyvsidabris, benzeno dariniai) medžiagų, vaistų (antiepileptikiai, antidepresantai, antipsichotikai), virusų (parvovirus B19, hepatito B ir C virusai, Epštein-Bar virusai (EBV), citomegalo virusai (CMV). Šie išvardinti veiksniai sąlygoja kaulų čiulpų stromos virtimą į reibalinį audinį, įgytos aplastinės anemijos metu dėl stromos pažeidimmo yra slopinama proliferacija (ląstelių dalijimasis ir audinio vešėjimas) ir diferenciacija.  

Kraujavimo sindromas (hemoraginis) dėl trombocitų sumažėjimo – kraujavimas iš nosies (epistaxis), kraujavimas iš dantenų, odos kraujosrūvos, tinklainės ar intrakranijinės kraujosrūvos. Anemija dėl eritrocitų ir hemoglobino sumažėjimo – blyškumas, nuovargis, siplnumas, dusulys fizinio krūvio metu, dažnas širdies plakimas. Dėl mažo leukocitų kiekio – dažnos infekcijos, ikgalaikė neaukšta temperatūra.  

Diagnozuojama pagal fizinį ištyrimą (kepenų padidėjimas, raidos galimos anomalijos , pakitusi pigmentacija, žėmas ūgis, aukštas gomurys), klinikinius simptomus, laboratorinius tyrimus: visų kraujo ląstelių sumažėjimas (leukocitų, trombocitų, eritrocitų). Jei yra limfopenija, tai absoliuti, o jei limfocitozė – ji santykinė. Padaromas  kraujo tepinėlis – nustatoma ląstelių morfologija, siekiant nustatyti,ar nėra pakitimų. Atliekami virusologiniai, imunologiniai tyrimai. Atliekama ir trepanobiopsija – kaulų čiulpų biospja, nustatomi aplastinei anemijai būdingi požymiai. Taip pat padaroma vidaus organų echoskopija. Jei prireikia – citogenetiniai tyrimai.  

Jei įmanoma, šalinama priežastis, sukėlusi aplastinę anemiją.