Inkstinė anemija

Anemija (mažakraujystė) – tai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) kiekio sumažėjimas kraujyje. Praktikoje anemija laikoma ir hemoglobino bei hematokrito sumažėjimas kraujyje. Iš esmės anemija – tai būklė, kurios metu dėl įvairių priežasčių sumažėja eritrocitų pernešamo deguonies kiekis, dėl to nukenčia organų įprastinė veikla. Inkstinė anemija – tai būklė, kuomet mažakraujystė vystosi dėl nepakankamos inkstų veiklos. Šis susirgimas atsiranda anksti ir progresuoja kartu su inkstų nepakankamumo vystymusi.   Ligos priežastys Inkstai gamina ir išskiria tam tikrą medžiagą, vadinamą eritropoetinu. Eritropoetinas skatina eritrocitų gamybą kaulų čiulpuose. Esant inkstų veiklos sutrikimui gali mažėti eritropoetino gamyba, dėl organizme besikaupiančių toksinių medžiagų sumažėja eritropoetino poveikis į kaulų čiulpus. Tai sąlygoja sumažėjusį eritrocitų skaičių. Yra ir kitų anemijos priežasčių lėtinio inkstų nepakankamumo metu: dažnai imamas kraujas tyrimams, kraujo netekimas dializės metu, trumpesnis eritrocitų gyvavimo laikas ir t.t.  

Anemija pasireiškia šiais klinikiniais simptomais: Blyškumas,Nuovargis,Šaltos galūnės,Galvos skausmas,Širdies plakimas.  

Anemija (mažakraujystė) diagnozuojama atlikus kraujo tyrimus. Tai, kad šis susirgimas yra inkstų kilmės, patvirtina inkstų veiklos tyrimai, nustatymas pagrindinės inkstų ligos, sukeliančios jų nepakankamumą.  

Šiuo metu inkstinė anemija gydoma eritropoetinu.