Spontaninis pneumotoraksas

Pneumotoraksas – tai oro patekimas ir susikaupimas pleuros ertmėje. Šis oras spaudžia plautį iš išorės ir plautis subliūkšta. Spontaninis pneumotoraksas – tai susirgimas, kurio metu oras pleuros ertmėje kaupiasi savaime.Šia liga dažniausiai serga vyrai. Sergamumas siekia maždaug 10 atvejų 100 000 gyventojų per vienerius metus.   Ligos priežastisSkiriamas pirminis ir antrinis spontaninis pneumotoraksas. Pirminio metu žmogus neserga jokia kita kvėpavimo sistemos patologija, tuo tarpu antrinis nustatomas kai žmogus jau kurį laiką serga kokia nors plaučių liga: tuberkulioze, sarkoidoze, cistine fibroze ir kitomis.   Rizikos faktoriaiRizikos veiksniams, didinantiems spontaninio pneumotorakso tikimybę, yra priskiriama: vyriška lytis, 20-40 metų amžius, aukštas ūgis, mažas kūno svoris, rūkymas, koks nors plaučių susirgimas.  

Pirminio spontaninio pneumotorakso metu klinikiniai simptomai nėra ryškūs. Dažniausiai būna dusulys, jaučiamas krūtinės skausmas. Šie simptomai praeina per kelias paras. Antrinio pneumotorakso metu simptomai ryškesni, labai pablogėja bendra būklė, kadangi jau buvo sergama plaučių liga.  

Pneumotoraksas diagnozuojamas išklausius skundus, atlikus fizinį ištyrimą. Pagrindinis ligos nustatymo metodas – krūtinės ląstos rentgenograma. Joje matomas oras pleuros ertmėje ir susiskleidęs (subliuškęs) plautis.  

Pradžioje orą iš pleuros ertmės bandoma išpunktuoti (specialia adata). Jeigu oras ir toliau kaupiasi arba tai yra ne pirmas šios ligos epizodas, krūtinplėvė yra drenuojama (pro krūtinės ląstą įvedamas tuščiaviduris vamzdelis, oras per jį išeina į išorę).