Bronchų ir plaučių piktybiniai navikai

Plaučių vėžys – tai piktybinis susirgimas, kuris prasideda plaučiuose (bronchuose, bronchiolėse ar alveolėse). Ši liga Lietuvoje kasmet diagnozuojama maždaug 80 vyrų ir 15 moterų iš 100 000 gyventojų. Tarp visų piktybinių susirgimų mirtingumas nuo plaučių vėžio yra bene didžiausias (ypač vyrų tarpe).   Rizikos faktoriai Dažniausias ir pats svarbiausias rizikos veiksnys, labai padidinantis plaučių vėžio tikimybę – rūkymas. Kai kurių tyrėjų duomenimis, plaučių vėžys daugiau nei 90 % atvejų išsivysto rūkantiems ar rūkiusiems žmonėms. Rizikos laipsnis tiesiogiai priklauso nuo rūkymo trukmės ir surūkomų per dieną cigarečių skaičiaus. Rizikos veiksniams taip pat priskiriama: gausus alkoholio vartojimas, nuolatinis kvėpavimo takų dirginimas įvairiomis įkvepiamomis cheminėmis medžiagomis, šeiminis plaučių vėžys (t.y., buvo nustatytas artimam giminaičiui).  

Ankstyvose stadijose plaučių vėžys nesukelia jokių simptomų. Sunerimti ir išsamiau ištirti reikėtų vyresnio amžiaus vyrus, kurie kartą per metus ar net dažniau serga plaučių uždegimu. Vėlesnėse ligos stadijose pasireiškia šie klinikiniai simptomai: Lėtinis kosulys,Atsikosėjimas krauju,Dusulys,Krūtinės skausmas,Balso užkimimas.  

Navikas gali būti stebimas atlikus krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą, kompiuterinę plaučių tomografiją, bronchoskopiją. Tačiau diagnozė patvirtinama tik paėmus biopsinę medžiagą ir ištyrus ją histologiškai. Nustatoma ir vėžio stadija.  

Gydymo pasirinkimas priklauso nuo ligos stadijos, išplitimo į kitus organus. Kuo mažiau navikas išplitęs ir kuo jis mažiau piktybiškas, tuo agresyvesnis gydymas prieš jį yra taikomas. Deja, plaučių vėžio prognozė nėra labai palanki. Tai pagrinde susiję su tuo, kad dauguma šio susirgimo atvejų nustatomi pavėluotai.