Hemangiomos

Hemangiomos – tai gerybinis kraujagyslių tumoras. Dažniausiai įgimtas arba atsiranda pirmosiomis gyvenimo dienomis, todėl diagnozuojamas kūdikiams ir mažiems vaikams. Po kurio laiko gali savaime išnykti.   Ligos priežastys Sutrikusi embriono sklaida.  

Sveikos odos plote atsiranda 0,5 – 5 cm raudonų, raudonai melsvų, neskausmingų tumorų. Jie būna įvairių formų, paviršiniai ar gilieji, turi aiškias ribas. Dažniausiai pažeidžiamos vietos – galva, veidas, burnos gleivinė. Hemangiomos bėgant laikui gali augti, išopėti. Tuomet gali prisidėti infekcija ir išsivystyti pūlinės komplikacijos (pvz., pūlinys). Savaime per keletą metų (5 – 7 m.) išnyksta paviršinės hemangiomos. Dažniausiai nepalieka randų, gali susidaryti balkšvas tinklelis. Poodinės hemangiomos savaime nyksta blogiau, lėčiau. Jų vietoje lieka sumažėjusios pigmentacijos plotas ir odos atrofija (suplonėjimas).   Hemangiomų formos Paviršinė (kapiliarų) hemangioma;Gilioji (kaverninė) hemangioma.  

Hemangioma diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais. Diagnozei patikslinti gali būti atliekama biopsija.  

Nustačius hemangiomą, keletą metų gydymas nereikalingas – laukiama, gal pati išnyks. Hemangiomai esant pavojingoje vietoje (pvz., liežuvio gleivinėje) ar didėjant – gydoma metilprednizolonu. Jei šis tumoras nepasiduoda gydymui, nepraeina savaime ar sukelia kosmetinį defektą – jis yra šalinamas naudojant krioterapiją (užšaldymą), lazeriu ar chirurginiu būdu.