Mazginė eritema

Tai panikulitų klasifikacijai priklausantis susirgimas, kuriam būdingi greitai atsiradę vienas ar keli skausmingi raudoni mazgai priekiniame blauzdų paviršiuje. Panikulitai – tai uždegiminės poodžio riebalų ligos, kurioms būdingi kelių savaičių trukmės karščiavimo ir bendro negalavimo epizodai bei riebalinių mazgelių atsiradimas. Mazginė eritema yra viena iš dažniausiai pasitaikančių pertvarinių panikulitų formų. Tai ūminė liga, kuria dažniausiai suserga 20-30 metų moterys, nors gali pasitaikyti bet kam, net vaikams. Ja susergama dėl: a) infekcinės ligos (streptokokinio faringito, tuberkuliozės, salmoneliozės ir kt.); b) medikamentų vartojimo (antibiotikų – penicilinas,sulfonamidas, kontraceptinių hormonų); c) sisteminių susirgimų  (sarkoidozės, uždegiminės žarnų ligos, sisteminės raudonosios vilkligės, dermatomiozito, sisteminės sklerozės, vėžio).  

Prieš atsirandant skausmingiems raudoniems mazgams priekiniame blauzdos paviršiuje, pasireiškia kelias savaites trunkantis karščiavimas, bendras negalavimas, sąnarių skausmas. Gilesni mazgai nematomi, bet lengvai apčiuopiami. Praėjus kelioms ar keliolikai dienų nuo mazgų atsiradimo, vietoje jų susidaro kraujosrūvos. Po 4-6 savaičių tai visiškai išnyksta, nepalikdami randų. Tik labai retais atvejais mazgai išopėja. Pasitaiko atvejų, kai sergama lėtine mazgine eritema, tuomet mazgai kelis metus atsiranda vis iš naujo (recidyvuoja). Dažniausiai pasitaiko vidutinio amžiaus moterims, jos paprastai serga kitomis ligomis, kurios palankios mezginės eritemos atsiradimui.  

Diagnostikai pakanka klinikinių simptomų, kartais prireikia mazgelio biobsijos (gabalėlio medžiagos audinio detaliam ištyrimui). Sergantiesiems atliekami krūtinės rentgenograma, Mantoux mėginys dėl tuberkuliozės įtarimo. Kartais atliekamas nosiaryklės pasėlis dėl streptokokinės infekcijos. Įtariant kitas ligas, susijusias su kasos pažeidimu, tiriama kasos amilazė, lipazė, antitripsinas kraujyje (kasos fermentai).  

Svarbu nustatyti mazginės eritemos atsiradimo priežastį ir skirti adekvatų gydymą. Ūminė mazginė eritema praeina savaime, todėl nebūtina skirti medikamentų. Jiems rekomenduojama gulėti, pakelti kojas aukščiau, skausmui ir karščiavimui malšinti vartoti aspiriną ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Sergantiems lėtine mazgine eritema, skiriama kalio jodido, kartais – steroidai, kolchicinas, imunosupresantai kaip azatioprinas ar ciklosporinas, ar triamcinolono injekcijos į mazgus. Jei priežastis nenustatoma, skiriamas simptomus mažinantis gydymas.