Hipochondrija

Tai neurozinis sindromas, kuriam būdingas perdėtas rūpinimasis savo sveikata, baiminimasis dėl esamų menkų negalavimų bei įsivaizdavimas sergant sunkiomis ligomis. Neratai hipochondrija pasireiškia sergant depresija, nerimo sutrikimais, po panikos atakos. Kadangi sergantieji dažnai išsako apie  nemalonius, sunkiai apibūdinamus pojūčius ar skausmą, kylančius vidaus organuose (širdies plote, nugaroje, galvoje ir t.t.), jie neratai ieško jų priežasties ne pas pas psichiatrus, o terapeutus. Šie atlieka įvairius tyrimus, bet priežasties, sukeliančios šiuos pojūčius, neaptinka.  

Sergantiesiems dažnai būna pervertimo idėjos – bijo susirgti ar itin sureikšmina paprastą negalavimą, bijo, kad tai tęsis amžinai, kad dėl jos gali numirti. Kitiems atrodo,kad jau serga kokia nepagydoma baisia liga (vėžiu, sifiliu), nuolat kreipiasi į gydytojus, nors jais ir nepasitiki, prašo atlikti tyrimus kelis kartus, bet netiki jų rezultatais.  

Kadangi patys sergantieji pirma nesikreipia į psichiatrus, o nuolat lankosi pas  bendros praktikos gydytojus, vidaus ligų specialistus, liga ilgai lieka neišaiškinta, o kartais tęsiasi metų metus. Tuo atveju, kai šiems gydytojams tampa aišku dėl asmens psichiatrinės ligos, ar artimieji pastebi perdėtą rūpinimąsi sveikata, yra nukreipiamas pas psichiatrus, kurie nustato šią ligą bei atmeta/patvirtina kita proto ligas, galimai sukėlusias šį sindromą.  

Taikomas medikamentinis ir psichoterapinis gydymas. Skiriami antidepresantai, nerimą mažinantys vaistai, esant skausmui taikomos relaksacinės procedūros, gydomi lydintys psichikos sutrikimai. Iš psichoterapijos rūšių, labiau rekomenduojamos individualios.