Narkomanija

Tai liguistas potraukis narkotinėms medžiagoms, kurios sukelia trumpalaikę pakilią nuotaiką ir vartojamos ne gydymo tikslais. Be tradicinių narkotikų rūšių, kaip kokainas, hašišas, opiatai, šiais laikais plačiai paplitę ir sintetinės psichoaktyvios medžiagos, todėl priklausomų asmenų nuo jų taipogi daugėja.  

Narkotikus vartojantys asmenys tampa priklausomi šioms medžiagoms psichiškai ir fiziologiškai, vystosi tolerancija, kai vis didesnės dozės reikia, norint pasiekti reikiamą efektą. Negavus reikiamos dozės, vystosi abstinencinis sindromas, žmogus jaučia viso kūno „laužymą“, skausmus, širdis smarkiai plaka, pakyla arterinis kraujo spaudimas, padidėja prakaitavimas, būna pykinimas, vėmimas, drebulys, traukuliai. Vartojantiems narkotikus yra rizika perdozavimo ir tuo pačiu mirties. Dažnai platinamos infekcinės ligos (tuberkuliozė, hepatitas B ir C, ŽIV infekcija) dėl nesterilių švirkštų naudojimo, nusilpusio imuniteto. Jie dažniau serga venerinėmis ligomis. Narkomanų asmenybės pakinta, jie tampa egocentriški, grubūs, jų interesų ratas siaurėja, dažnai meluoja. Jie nustoja mokytis, praranda darbus, šeimas, įsitraukia į nusikalstamą veiką.  

Narkomanus lengvai galima atpažinti iš išvaizdos, elgesio. Laboratoriniais tyrimais galima nustatyti narkotinių medžiagų vartojimą. Neretai šie asmenys patenka į toksikologijos skyrių dėl perdozavimo.