Ūminė transplantuoto inksto atmetimo reakcija

Kaip veikia imuninė sistema? Pagrindinė žmogaus imuninės sistemos funkcija – atpažinti svetimas organizmui medžiagas, pavyzdžiui bakterijas ar virusus, ir juos „sunaikinti“, kol šie nepadarė jokios žalos. Kraujyje yra ne tik eritrocitai, kurie perneša deguonį, bet ir už imuninę sistemą atsakingos ląstelės. Žmogaus imuninė sistema yra labai galinga, įsibrovėliais yra laikoma ne tik įvairūs mikroorganizmai, bet ir audinių ląstelės. Transplantavus bet kurį organą (kepenis, inkstus, širdį), organizmas jo audinį atpažįsta kaip svetimą ir ima prieš jį kovoti. Būtent dėl šios priežasties po inkstų transplantacijos (chirurginė procedūra, kurios metu normaliai veikiantis donoro inkstas persodinamas žmogui, kurio inkstų funkcija yra nepakankama) būtina vartoti imuninę sistemą slopinančius vaistus.   Atmetimo reakcija Atmetimo reakcija apibūdinama imuninės sistemos „kova“ prieš persodintą inkstą, siekiant jį pašalinti iš organizmo. Nepaisant to, jog prieš transplantaciją yra atliekamas donoro ir recipiento imuninio suderinamumo testas, visuomet yra inksto atmetimo tikimybė (nėra įmanomas 100 % suderinamumas). Skiriama ūminė ir lėtinė transplantuoto inksto atmetimo reakcija. Ūminė reakcija dažniausiai išsivysto per keletą mėnesių nuo operacijos. Ši reakcija pasireiškia beveik trečdaliui pacientų. Jos metu dažniausiai nebūna jokių klinikinių simptomų (sunkiais atvejais žmogus karščiuoja, jaučia skausmą transplantuoto inksto srityje). Atmetimo reakcija įtariama atlikus kraujo ir šlapimo tyrimus. Juose nustatomi inkstų funkcijos pablogėjimą rodantys požymiai. Diagnozės patvirtinimui taip pat svarbu atlikti inksto biopsiją ultragarso kontrolėje. Jeigu transplantuoto inksto atmetimo reakcija neišsivystė per pirmuosius metus, tai greičiausiai ji neatsiras ir vėliau, jei bus tinkamai vartojami imuninę sistemą slopinantys medikamentai.   Gydymas Jei atlikus biopsiją patvirtinama atmetimo reakcija, ji gydoma didelėmis gliukokortikosteroidų dozėmis (metilprednizolonu). Kartais vieno vaisto skyrimo kurso nepakanka (tuomet vaistas skiriamas ilgesnį laiką). Įvykus atmetimo reakcijai, būtina koreguoti paskirtą imunosupresinį gydymą, apsvarstyti biologinės terapijos galimybes.