Mėnesinių nebuvimas, negausios ir retos mėnesinės

Yra pirminė ir antrinė amenorėja. Pirminė – tai būklė, kada mergaitei, sulaukusiai 14 metų, neatsiranda antrinių lytinių požymių ir nėra mėnesinių, arba 16 metų mergaitei, esant antriniams lytiniams požymiams, nėra mėnesnių. Antrinė amenorėja – būklė, kai mėnesinių nesulaukiama per laikotarpį, ilgesnį nei 3 ankstesni reguliarūs ciklai, arba per laikotarpį, ilgesnį nei 6 mėnesius, kai iki tol ciklai būdavo nereguliarūs.   Amenorėjo spriežastys yra skirstomos į 4 lygius:         1. Pirmas lygis: a) amenorėja dėl įgimtų/įgytų gimdos ar makšties sutrikimų (jų neišsivystymas, mergystės plėvės, gimdos kaklelio kanalo užakimas, makšties pertvara); b) organizmo audinių nejautrumas gaminamiems lytiniams hormonams; c) Asherman sindromas – gimdos gleivinės pažeidimas su sąaugų susidarymu.          2. Antras lygis: a) genetiniai kiaušidžių pakitimai (Turner sindromas ir kt.); b) kiaušidžių atsparumo sindromas; c) kiaušidžių funkcijos priešlaikinis išsekimas (autoimununės kilmės, kai antikūnai gaminami prieš kiaušides, dėl cheminio pažeidimo, kartais priežastis lieka ir neišaiškinta).           3. Trečias lygis: a) pažeidimas smegenyse (posmegeninės liaukos pažeidimas) – prolaktinoma, kiti navikai; b) pogimdyvinė posmegeninės liaukos nekrozė; c) autoimuninis posmegeninės liaukos pažeidimas; d) posmegeninės liaukos pažeidimas radioterapija, sergant sarkoidoze, hemachromatoze.            4. Ketvirtas lygis: a) aukštesniųjų smegenų dalių sutrikimai (augliai); b) dėl valgymo sutrikimų – anoreksijos, bulimijos; c) svorio intensyvaus metimo (dieta, sportas); d) psichinės ligos (depresija, šizofrenija); e) kai kurių medikamentų piktnaudžiavimas.  

Mėnesinių neatsiradimas mergaitėms iki 14 m. be antrinių lytinių požymių, arba iki 16 m. su antriniais lytiniais požymiais. Taip pat mėnesinių dingimas ilgiau kaip 3 mėnesius jas turėjusioms moterims,kai anksčiau jos buvo reguliarios, arba ilgiau kaip 6 mėnesius, kai iki dingimo jos buvo nereguliarios. Esant kraujo neištekėjimui dėl mechaninės kliūties, jaučiamas skausmas pilvo apačioje, tai kartojasi periodiškai kas mėnesį.  

Nustatoma, ar moteris nėra nėščia, atliekama ginekologinė apžiūra, detaliai ištiriama dėl įgimtų/įgytų ligų, galinčių sukelti amenorėją. Atliekami laboratoriniai tyrimai: nėštumo tyrimas, prolaktino kiekis dėl prolaktinomos įtarimo, skydliaukės bei lytinių hormonų tyrimas.  

Priklauso nuo amenorėjos priežasčių. Jei yra kokia mechaninė kliūtis nutekėti kraujui ar yra susidariusių sąaugų – koreguojama chirurgiškai. Esant nejautrumui lytiniams hormonams, skiriama pakaitinė hormonų terapija. Jei priežastis – hiperprolaktinemija, skiriamas bromkriptinas ir kt. Jei tai smegenų navikas – gydoma chirurgiškai arba taikomas spindulinis gydymas. Kuomet amenorėja atsiranda dėl mitybos sutrikimų, streso ir kt., veiksminga yra psichoterapija.