Priapizmas

Priapizmas apibūdinamas kaip ilgai trunkanti skausminga erekcija, kuri nebūna susijusi su lytiniu susijaudinimu ar stimuliavimu. Ši būklė reikalauja skubios medicininės pagalbos, kadangi jos metu gali atsirasti tam tikrų audinio pažeidimų, dėl kurių vėliau atsiranda erekcijos sutrikimų (erekcija neįvyksta ar ją būna sunku išlaikyti). Ši būklė dažniausiai pasitaiko mažiems berniukams (nuo 5 iki 10 metų) ir vidutinio amžiaus vyrams.   Ligos priežastis Normaliai erekcija atsiranda lytinio susijaudinimo metu. Tuomet varpos kraujagyslės išsiplečia ir ji prisipildo krauju, taip sustandėdama. Praėjus susijaudinimui, kraujas išteka ir varpa grįžta į pradinę būseną. Priapizmo metu dėl įvairių priežasčių sutrinka normali prisipildymo reguliacija, todėl erekcija gali atsirasti nepageidautinu metu (t.y., nesant lytinio susijaudinimo). Būklės, galinčios daryti įtaką priapizmo išsivystymui, yra šios: Su kraujo tėkme susijusios priežastys: pjautuvinė anemija, leukemija (kraujo vėžys). Šių ligų metu dėl pakitusios eritrocitų formos kraujas kartais nebegali normaliai ištekėti iš varpos.Su vaistų vartojimu susijusios priežastys: vaistų, gerinančių lytinę funkciją vartojimas, antidepresantų, kraujo krešumą mažinančių vaistų vartojimas.Dubens trauma, kurios metu kraujas suteka į lytinius organus.  

Priapizmui būdingi šie klinikiniai požymiai: Erekcija trunkanti ilgiau nei 4 valandas,Erekcijos nesukėlė lytinis susijaudinimas,Varpos skausmas.  

Išsiaiškinami paciento skundai, atliekama lytinių organų apžiūra. Plona adata iš varpos paimamas kraujo mėginys ir nustatoma kraujo dujų koncentracija, kraujo pH, siekiant išsiaiškinti kokio tipo priapizmas išsivystė (tai gali padėti išsiaiškinti priežastį).  

Priapizmo metu būtina kuo skubiau suteikti pagalbą, nes būklei užsitęsus gali išsivystyti visiškas nevaisingumas. Bandoma nusiurbti kraują adata, jei tai nepadeda, skiriama α-agonistų (fenilefrino) infuzija. Jeigu šios procedūros neduoda efektyvumo taikomas chirurginis gydymas: šuntuojamoji operacija.