Kolorektalinis polipas

Polipas – tai gerybinis darinys, augantis į tam tikro organo spindį. Kolorektalinis polipas – tai darinys augantis į storosios ar tiesiosios žarnos spindį. Storosios ar tiesiosios žarnos polipai gali susiformuoti bet kuriam asmeniui. Dažniausiai jie aptinkami vyresnio amžiaus žmonėms (virš 50 metų).   Ligos priežastis Nors polipai nėra piktybiniai dariniai, tačiau kaip ir vėžiniai susirgimai, jie formuojasi dėl nenormalaus ląstelių dalijimosi įvykus tam tikroms genų mutacijoms. Skiriami keli polipų tipai, vieni jų niekada nesupiktybėja, kiti yra laikomi priešvėžiniu susirgimu (t.y., yra potenciali rizika, jog iš jo išsivystys vėžys). Mutacijoms atsirasti įtakos turi daugelis išorinių veiksnių (pvz., mitybos būdas).   Rizikos faktoriai Storosios ir tiesiosios žarnos polipų atsiradimo rizikos veiksniams priskiriama: Vyresnis amžius (50 metų ir daugiau),Genetinis polinkis (šeimos nariams buvo nustatyti polipai ar storosios žarnos vėžys),Alkoholio vartojimas, rūkymas,Nutukimas.  

Dažniausiai storosios ir tiesiosios žarnos polipai nesukelia jokių klinikinių simptomų ir yra aptinkami atsitiktinai tiriantis dėl kitų ligų. Kartais, esant žarnyno polipams, gali būti kraujas išmatose ar kraujo pėdsakai ant tualetinio popieriaus. Taip pat pasitaiko viduriavimo ar vidurių užkietėjimo epizodai, kartais jaučiamas skausmas.  

Storosios žarnos polipams nustatyti naudojamas tyrimas, vadinamas rektokolonoskopija. Jo metu tam tikras vamzdelis su optika įvedamas į storąjį žarnyną per išangės sritį. Tuomet apžiūrima žarnų gleivinė, nustatoma kurioje vietoje yra polipai, taip pat jų kiekis.  

Kadangi polipai turi tikimybę suvėžėti, juos būtina šalinti. Tai gali būti padaryta tos pačios kolonoskopijos metu. Asmenys virš 50 metų turi būti nuolat tiriami ieškant pakitimų storojoje žarnoje (pirmiausia tiesiog atliekamas tyrimas, nustatantis slaptą kraujavimą iš žarnyno, tuomet, įvertinus rezultatus, gali būti paskirta specialisto konsultacija).