Vaistas: Aceclofenacum

Apibūdinimas Nesteroidinis vaistas nuo uždegimo. Indikacijos Osteoartrito, reumatoidinio artrito bei ankilozuojančio spondilito simptominis gydymas – skausmo ir uždegimo slopinimas. Kontraindikacijos Padidėjęs jautrumas aceklofenakui arba bet kuriai preparato pagalbinei medžiagai; padidėjęs jautrumas kitiems NVNU, kurie skatina astmos priepuolius, bronchų spazmus, ūmų rinitą arba dilgėlinę, arba pacientams, kuriems yra padidėjęs jautrumas šiems vaistams; aktyvus kraujavimas arba yra nustatyta kraujavimo sutrikimų; kraujavimas iš virškinimo trakto ar virškinimo trakto prakiurimo atveju, susijusiu su gydymu NVNU; esama arba anksčiau buvusi atsinaujinanti pepsinė opa / hemoragija (dviejų ar daugiau atskirų epizodų atvejai, kai patvirtintas išopėjimas arba kraujavimas); sunkus širdies nepakankamumas; kepenų arba inkstų pažeidimas; paskutiniųjų trijų nėštumo mėnesių laikotarpis. Dozavimas Suaugusiesiems. Per burną. 200 mg per parą, išgeriant dviem atskiromis 100 mg dozėmis: viena tabletė iš ryto ir viena vakare. Senyviems. Paprastai dozės mažinti nereikia, tačiau reikia atsižvelgti į atsargumo priemones Vaikams. Saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams nėra nustatyti. INF. Nėra įrodymų, kad aceklofenako dozę reikėtų keisti pacientams, kuriems nustatytas nesunkus inkstų funkcijos sutrikimas, tačiau reikia imtis atsargumo priemonių. KFN. Aceklofenako dozę reikia mažinti pacientams, kuriems nustatytas nesunkus arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas. Rekomenduojama pradinė dozė yra 100 mg per parą. Nepageidaujamas poveikis Dažnas: svaigulys; dispepsija, pilvo skausmas, pykinimas, diarėja; padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas. Nedažnas: flatulencija, gastritas, vidurių užkietėjimas, vėmimas, burnos išopėjimas; niežėjimas, bėrimas, dermatitas, dilgėlinė; padidėjęs šlapalo kiekis kraujyje, padidėjęs kreatinino kiekis kraujyje. Retas: anemija; anafilaksinė reakcija (įskaitant šoką), padidėjęs jautrumas; regos sutrikimas; širdies nepakankamumas; arterinė hipertenzija, pasunkėjusi arterinė hipertenzija; dispnėja; melena, virškinimo trakto išopėjimas, diarėja, kraujavimas iš virškinimo trakto; angioedema. Labai retas: kaulų čiulpų slopinimas, granuliocitopenija, trombocitopenija, neutropenija, hemolizinė anemija; hiperkalemija; depresija, nenormalūs sapnai, nemiga; parestezija, tremoras, mieguistumas, galvos skausmas, disgeuzija (skonio jutimo sutrikimas); vertigo, spengimas ausyse; smarkus širdies plakimas; paraudimas, kraujo samplūdis į veidą, vaskulitas; bronchų spazmas; stomatitas, hematemezė, skrandžio opa, žarnos prakiurimas, Krono (Crohn) ligos ir opinio kolito pasunkėjimas, pankreatitas; kepenų pažeidimas (įskaitant hepatitą), padidėjęs šarminės fosfatazės kiekis kraujyje; purpura, egzema, sunkios odos ir gleivinių reakcijos, įskaitant Stevens-Johnson sindromą ir toksinę epidermio nekrolizę; nefrozinis sindromas, inkstų funkcijos nepakankamumas; edema, nuovargis, kojų mėšlungis; padidėjęs kūno svoris. Nėštumas Pirmojo ir antrojo nėštumo trimestrų metu neturėtų būti vartojamas, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus. Jeigu vaistą vartoja moteris, mėginanti pastoti, arba vaistas vartojamas pirmo bei antro nėštumo trimestrų metu, dozė turi būti kuo mažesnė, o gydymo trukmė - kuo trumpesnė. Paskutiniųjų trijų nėštumo mėnesių laikotarpiu vaisto vartoti negalima. Žindymas Nėra žinoma, ar aceklofenakas išsiskiria į motinos pieną. Atsižvelgiant į žindymo naudą kūdikiui ir gydymo aceklofenaku naudą motinai, reikia nuspręsti, ar nutraukti žindymą, ar nutraukti gydymą aceklofenaku. Įspėjimai Atsargiai skirti ir atidžiai stebėti pacientus, kuriems pasireiškia virškinimo trakto sutrikimo simptomai, apimantys viršutinę arba apatinę virškinimo trakto dalį, anksčiau buvo įtariamas virškinimo trakto išopėjimas, kraujavimas ar perforacija, opinis kolitas, Krono (Crohn) liga ir hemoraginė diatezė arba kraujo sutrikimai, nes šių ligų simptomai gali pasunkėti. Pacientams, anksčiau sirgusiems arterine hipertenzija ir (ar) nesunkiu ar vidutinio sunkumo staziniu širdies nepakankamumu, reikalingas tinkamas stebėjimas ir konsultacija, nes buvo pranešama apie skysčių susilaikymą organizme ir edemą, susijusius su NVNU vartojimu. Atsargiai ir tik esant medicininei priežiūrai aceklofenaką vartoti pacientams, kuriems anksčiau buvo pasireiškęs cerebrovaskulinis kraujavimas. Aceklofenaku gydyti pacientus, sergančius nekontroliuojama arterine hipertenzija, staziniu širdies nepakankamumu, diagnozuota išemine širdies liga ir (ar) cerebrovaskuline liga, reikėtų tik atidžiai apsvarsčius. Panašiai apsvarstyti reikėtų prieš pradedant ilgalaikį gydymą pacientų, turinčių širdies ir kraujagyslių ligos rizikos veiksnių (pvz., arterinė hipertenzija, hiperlipidemija, cukrinis diabetas ir rūkymas). Atsargiai skirti ir stebėti reikia pacientams, sergantiems nesunkiu ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimu, taip pat pacientams, sergantiems kitomis ligomis, galinčiomis sukelti skysčių susilaikymą organizme. Šiems pacientams NVNU vartojimas gali pasunkinti inkstų funkcijos sutrikimą ir sukelti skysčių susilaikymą organizme. Taip pat reikia atsargiai skirti pacientams, gydomiems diuretikais ar susiduriantiems su hipovolemijos rizika. Turi būti vartojama mažiausia veiksminga dozė ir reguliariai stebima inkstų funkcija. Nutraukus aceklofenako vartojimą, jo poveikis inkstų funkcijai paprastai yra grįžtamas. Pacientus, sergančius nesunkiu ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu, reikia atidžiai stebėti. Kaip ir vartojant kitus NVNU, alerginės reakcijos, įskaitant anafilaksines/ anafilaktoidines reakcijas, taip pat gali atsirasti be ankstesnio kontakto su vaistu. Labai retai gydymo kurso pradžioje buvo pranešama apie sunkias odos reakcijas, kai kurias iš jų mirtinas, įskaitant eksfoliacinį dermatitą, Stevenso-Johnsono sindromą ir toksinę epidermio nekrolizę. Daugeliu atvejų reakcija pasireiškė per pirmąjį gydymo mėnesį. Aceklofenakas grįžtamai gali slopinti trombocitų agregaciją. Pacientams, sergantiems ar sirgusiems bronchine astma, reikia skirti atsargiai, nes gauta pranešimų, jog tokiems pacientams NVNU skatina bronchų spazmus. Senyviems pacientams NVNU sukeliamo šalutinio poveikio (ypač kraujavimo iš virškinimo trakto ir virškinimo trakto prakiurimo, kuris gali būti mirtinas) dažnis yra padidėjęs. Be to, senyviems pacientams dažniau pasireiškia inkstų, širdies ir kraujagyslių ar kepenų funkcijos sutrikimas. Visi pacientai, ilgą laiką vartojantys NVNU, dėl atsargumo turi būti stebimi (t. y. turi būti stebima inkstų, kepenų funkcija ir kraujo rodikliai). Aceklofenakas turi būti skiriamas atsargiai ir prižiūrint medikams tiems pacientams, kurie anksčiau buvo sirgę sistemine raudonąja vilklige, porfirija ar kraujodaros arba kraujo krešėjimo ligomis.